Daugelis didelių tyrimų rodo, kad biologiškai aktyvūs kavos junginiai, įskaitant kofeiną, gali padėti išvengti uždegimų, lėtinių sveikatos sutrikimų ir net tam tikrų vėžinių susirgimų. Bet kadangi koreliacija nelygi priežastiniam ryšiui, vis dar nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima tvirtai teigti, jog geriant rytinį kavos gėrimą gyvenimas taps ilgesnis, rašo „Live Science“.
Kadangi „duomenys yra iš retrospektyvinių tyrimų, o ne atsitiktinių imčių tyrimų, nėra pakankamai tvirtų duomenų, kad būtų galima rekomenduoti žmonėms gerti daugiau kavos“, – sakė daktaras Chipas Lavie.
Tačiau ką tiksliai nustatė šie dideli tyrimai, kuriuose kavos gėrimas siejamas su nauda sveikatai ir ilgesniu gyvenimu?
2018 m. žurnale „Progress in Cardiovascular Diseases“ paskelbto tyrimo duomenimis, kavoje yra daugiau kaip 1000 biologiškai aktyvių junginių. Vienas pagrindinių komponentų, vadinamas chlorogeno rūgštimi, gerina gliukozės apykaitą ir jautrumą insulinui. Tai reiškia, kad pagerėja organizmo gebėjimas apdoroti cukrų.
Didelis jautrumas insulinui leidžia organizmo ląstelėms efektyviau panaudoti gliukozę kraujyje, todėl sumažėja cukraus kiekis kraujyje.
2019 m. žurnale „Journal of Traditional and Complementary Medicine“ atlikta sisteminė apžvalga parodė, kad šis poveikis mažina 2 tipo diabeto riziką. Atlikus sisteminę devynių tyrimų apžvalgą nustatyta, kad žmonėms, kurie per dieną išgerdavo daugiau nei šešis puodelius kavos, rizika susirgti 2 tipo diabetu buvo mažesnė, palyginti su tais, kurie išgerdavo mažiau nei du puodelius kavos.
Nacionalinės kavos asociacijos duomenimis, 84 proc. kavos mėgėjų geria kavą su pusryčiais, o tai rodo, kad dauguma žmonių geria kavą dėl kofeino. Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, blokuodamas signalus smegenyse, kurie paprastai slopina jų veiklą. Jis taip pat yra silpnas bronchus plečiantis vaistas, t. y. palengvina kvėpavimą, nes atpalaiduoja plaučių raumenis ir praplečia kvėpavimo takus.
Tačiau vienas iš pagrindinių kofeino poveikių organizmui yra poveikis širdžiai. Remiantis „Progress on Cardiovascular Diseases“ tyrimo duomenimis, „įprastinis kavos vartojimas taip pat susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika“.
Kai kuriems žmonėms tai gali atrodyti nelogiška. „Kofeinas atrodo blogai, nes jis gali ūmiai padidinti širdies susitraukimų dažnį ir [kraujospūdį] bei teoriškai padidinti [širdies] ritmo sutrikimus“, – sakė C.Lavie. Tačiau dauguma duomenų rodo, kad reguliarus kofeino vartojimas yra saugus ir susijęs su mažesniu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir net bendru mirtingumu per kelis dešimtmečius, sakė jis.
Kavos gėrimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ligų iš dalies dėl to, kad šis gėrimas gali sumažinti kitų sveikatos sutrikimų, kurie gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, riziką.
Remiantis 2017 m. žurnale „British Medical Journal“ paskelbtais tyrimo duomenimis, kavos vartojimas taip pat mažina kepenų randėjimo (fibrozės ir cirozės), kepenų vėžio riziką. Taip yra dėl to, kad pagrindinis pirminis kofeino metabolitas – paraksantinas – slopina jungiamojo audinio augimo faktoriaus (CTGF) – molekulės, kuri vaidina svarbų vaidmenį fibrozės ir navikų vystymuisi – sintezę.
Kasdienis kavos vartojimas taip pat yra glaudžiai susijęs su mažesne rizika susirgti neurodegeneracinėmis ligomis. Daugelyje tyrimų užsiminta, kad Parkinsono liga rečiau serga žmonės, kurie geria kavą, palyginti su tais, kurie jos negeria, nors priežastis vis dar neaiški.
Tame pačiame tyrime cituojami „vis įspūdingesni ir nuoseklesni duomenys“, kad kasdien geriantiems kavą rizika mirti per anksti yra 7–12 proc. mažesnė nei negeriantiems kavos.
Kiti tyrimai rodo, kad dėl kavos ilgėja gyvenimo trukmė. Pavyzdžiui, dviejuose dideliuose 2017 m. atliktuose tyrimuose – vienas iš JAV, kitas iš Europos – mokslininkai nustatė, kad kasdien geriantys kavą su kofeinu arba be kofeino žmonės turėjo mažesnę tikimybę mirti per maždaug 16 metų laikotarpį, palyginti su žmonėmis, kurie kavos negėrė, anksčiau rašė „Live Science“.
Tačiau šios išvados turi didelę išlygą: nors kai kurie tyrimai rodo, kad kava susijusi su mažesne mirtingumo rizika, tai nebūtinai reiškia, kad kavos gėrimas skatina ilgesnį gyvenimą.
2020 m. paskelbtame tyrime mokslininkai tyrė, ar kavos ir arbatos gėrimas turės įtakos tikimybei, kad tyrimo dalyviai gyvens iki 90 metų.
Kitaip tariant, tyrime buvo vertinama, ar kavos gėrimas iš tikrųjų didina ilgaamžiškumą, o ne tik mažina tikimybę susirgti ligomis, kurios gali pražudyti. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. 65–81 metų amžiaus moterų, taip pat buvo atsižvelgta į įvairius sveikatos ir gyvenimo būdo veiksnius, kurie taip pat galėjo turėti įtakos šių dalyvių mirties rizikai, įskaitant ankstesnes ligas, rūkymą, kūno masės indeksą, rasę.
Tyrėjai nustatė, kad „joks kavos suvartojimo kiekis nebuvo susijęs su vyresnio amžiaus moterų išgyvenamumu iki 90 metų, taigi, galima daryti prielaidą, kad kavos vartojimas nėra susijęs su ilgaamžiškumu“, – „Live Science“ sakė pagrindinis autorius Aladinas H.Shadyabas.
Tačiau šis tyrimas turi trūkumų. Pavyzdžiui, tyrime negalima pasakyti, ar šios išvados galioja ir vyrams, be to, jame neatsispindi galima kavos gėrimo nauda ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu.
