Paprastai kalbant, ar yra kokių nors teisinių įrankių, kurie leistų suvaldyti prastai informuotų ar tyčia, siekiant kažkokios naudos sau, melagingą informaciją skleidžiančių asmenų žodžio laisvę? Į šį ir su juo susijusius klausimus 15min atsakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas.
– Ar pagal dabar galiojančius įstatymus ir kodeksus įmanoma bausti koronaviruso neigėjus, viešai platinančius savo žinią interneto platformose, už žmonių gyvybėms sukeltą grėsmę, rizikingo elgesio skatinimą, žalą valstybei dėl išteklių, kuriuos teko mesti krizės suvaldymui ar kitus valstybei arba konkretiems asmenims žalingus poveikius, susijusius su COVID-19? Ar įmanoma teisinė atsakomybė tiems, kurie filmuoja tariamai tuščias ligonines ir diskredituoja medikus, kenkia jų reputacijai?
– Žvelgiant filosofiškai, tai pirmiausia išsakyčiau mintį, kad mes net po 30 laisvės metų vis dar plečiam savo akiratį. Pirmiausia, suvokimą, kad žmonės yra labai skirtingi ir nėra, negali būti ir niekada nebus vienalytės visuomenės. Laisvė atveria kelius, jie gali būti labai įvairūs: galima pranašauti pasaulio pabaigą, galima tikėti ateiviais, galima piktintis mėsos valgymu ir jos nevalgymu, galima propaguoti liberalizmą arba bendruomeniškumą, galima būti už ar prieš vadinamąją „mirties bausmę“, tikėti gydomąja žolelių galia ar iš to juoktis, dievinti Perkūną ar Jėzų Kristų.
Yra puiku, kad laisvė suteikia galimybę propaguoti įvairius požiūrius, mintis, nuomones – kol jie rimtai nesikėsina į esmines bendro sugyvenimo vertybes. Kita vertus, matyti ir vis dar daug tikėjimo baudimo galia. Todėl turime daugiausia kalinių Europos Sąjungoje, bet vis tiek mažai pasitikime valdžia, teismais ir vienas kitu. Apmaudu, kad vienas pirmųjų senosios Vyriausybės darbų paskelbus karantiną buvo sankcijų už jo pažeidimus padidinimas. Nesu girdėjęs, ar buvo atlikta tyrimų apie jų veiksmingumą, bet atrodytų, kad rezultatai – akivaizdūs.
