Mintis, kad vienokios ar kitokios įtakos besiformuojančiai asmenybei gali turėti aplinka, kurioje žmogus auga, anaiptol ne nauja. Kaip nurodoma šio neseniai atlikto tyrimo medžiagoje, ankstesnių tyrimų išvados skelbia, kad daugelis žmogaus asmenybės aspektų įvairiuose geografiniuose regionuose gerokai skiriasi, tačiau priežasčių, kodėl taip yra, niekas iki šiol taip ir neįvardijo.
Tiriamieji – amerikiečiai ir kinai
Pasak Kinijos Pekino universitete dirbančio socialinės ir kultūros psichologijos specialisto Lei Wango, vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl skirtinguose regionuose užauga skirtingais asmenybės ypatumais pasižymintys žmonės, galėtų būti temperatūra. Atsižvelgdami į tai, kad įvairiuose pasaulio kraštuose oro temperatūra smarkiai skiriasi, tyrimo autoriai darė prielaidą, jog šis veiksnys gali turėti įtakos žmogaus įgūdžių, taigi – ir jo asmenybės, formavimuisi. Jų teigimu, vyraujanti oro temperatūra gali nulemti, ar žmogus domėsis savo namų apylinkių tyrinėjimu, ar norės bendrauti su kitais žmonėmis ir ar jam rūpės išmėginti naujas veiklas, pavyzdžiui, drauge su bendraminčiais pradėti ūkininkauti.
Tačiau užuot paprasčiausiai įvertinę, ar tiriamieji augo šalto, ar šilto klimato sąlygomis, tyrėjai nusprendė atsižvelgti ir į tam tikrus niuansus. Savo tiriamaisiais jie pasirinko ir tuos žmones, kurie augo švelnesnio klimato vietovėse (kuriose vyraujanti temperatūra buvo artima maždaug 22 laipsniams), ir tuos, kurių gyvenamojoje aplinkoje oro temperatūra buvo arba gerokai žemesnė, arba gerokai aukštesnė.
Tyrimas buvo atliekamas dviejose didelėse, tačiau kultūros požiūriu labai skirtingose šalyse – Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vertindami surinktus duomenis, tyrėjai stengėsi nekreipti dėmesio į minėtų šalių kultūrinių bei ekonominių skirtumų nulemtus veiksnius, kurie taip pat galėjo turėti įtakos tiriamųjų asmenybės formavimuisi.
Duomenys išanalizuoti 5,5 tūkst. žmonių iš 59 Kinijos miestų ir 1,66 mln. žmonių iš JAV vietovių, pažymėtų 12,5 tūkst. skirtingų pašto kodų. Tyrėjai vertino individualiuose klausimynuose tiriamųjų pateiktus duomenis ir vidutinę vietovių, kuriose jie užaugo, oro temperatūrą.
Išnagrinėjus visus duomenis prieita prie išvados, kad tie žmonės, kurie auga švelnesnio klimato vietovėse, paprastai yra malonesni, sąžiningesni, emociškai stabilesni, didesni ekstravertai ir labiau linkę domėtis naujomis patirtimis. Tai galioja tiek kalbant apie kinus, tiek apie amerikiečius, nepaisant jų lyties, amžiaus ir vidutinių pajamų.
Gali būti, teigia tyrėjai, kad švelni oro temperatūra labiau skatina žmogų megzti socialinius ryšius ir domėtis įvairiomis naujomis veiklos galimybėmis.
Ginčų kyla visada
Ši išvada visiškai nereiškia, kad klimatas yra vienintelis asmenybę formuojantis veiksnys, pabrėžia kultūrų psichologiją Nyderlandų Groningeno universitete dėstantis prof. Evertas Van de Vliertas, kuris pats su aptariamu tyrimu niekaip nesusijęs.
„Atkreipčiau dėmesį [...], kad mūsų protėviai ir, žinoma, mes patys nesame pasyvūs savo gyvenamosios aplinkos produktai, – sakė jis žurnalui „Live Science“. – Protingai ir aktyviai naudodamiesi turima nuosavybe ir pinigais, atšiauresnio klimato sąlygomis žmonės taip pat gali kurti ir kuria savo tapatybę ir likimą.“
Šios profesoriaus minties neneigia ir tyrėjai. Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad, kalbant apie asmenybės bruožus, tam tikruose Kinijos regionuose gyvenantys žmonės labai skiriasi nuo šiaurinėse Amerikos valstijose gyvenančių žmonių, nors klimatas ir vienur, ir kitur panašus. Taigi akivaizdu, kad asmenybės formavimąsi lemia ne tik temperatūra, bet ir kiti veiksniai.
Pavyzdžiui, Kinijoje, kurioje gyvenimo kokybė santykinai prastesnė negu amerikiečių, kinai, gyvenantys atšiauresnio klimato vietovėse, kaip antai Heilongdziango, Sindziango ar Šandongo regionuose, yra labiau linkę prie kolektyvinės kultūros negu jų tėvynainiai iš švelnesnio klimato rajonų – Sičuano, Guangdongo ir Fudziano, teigia E. Van de Vliertas.
Jungtinėse Amerikos Valstijoje, pasak jo, yra priešingai: amerikiečiai, gyvenantys atšiauresnėmis klimato sąlygomis, pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Dakotoje, Montanoje ir Minesotoje, yra didesni individualistai negu jų tėvynainiai iš šiltesnio klimato valstijų – Havajų, Luizianos, Kalifornijos ir Floridos.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad bandymai įžvelgti sąsają tarp asmenybės formavimosi ir geografinės regiono padėties jau ne sykį yra sukėlę ginčų. Pavyzdžiui, teigdami, kad klimatas yra pagrindinis žmogaus likimo veiksnys, kai kurie tyrėjai savo išvadomis vienų rasių atstovų intelektinius gebėjimus išaukština, kitų – sumenkina. Pasak jo, tokie teiginiai iš kai kurių specialistų apskritai atėmė norą gilintis į klimato poveikio žmogui temą.
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad siekiant geriau suprasti, kokį poveikį asmenybės formavimuisi daro klimatas, reikia atlikti daugiau tyrimų, rašo Ch. Q. Choi. Vis dėlto jie taip pat pažymi, kad keičiantis pasaulio klimatui, galima pastebėti ir atitinkamus asmenybės ypatumų vystymosi pokyčius. Suprantama, kalbėti apie šių pokyčių reikšmę ir mastą, tyrėjų teigimu, bus galima tik išanalizavus daugiau duomenų.
Išsami šio tyrimo medžiaga lapkričio 27 d. paskelbta žurnale „Nature Human Behavior“.
