Naujausiame moksliniame tyrime, kurį sausio 29 d. publikavo žurnalas „JAMA Pediatrics“, mokslininkai aprašė savo darbą, kuomet jie maždaug gimdymo metu analizavo daugiau nei 1470 nėščių moterų, iš kurių 83 kraujyje buvo surasta antikūnų prieš COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2. Didžiosios daugumos pastarosioms moterims gimusių kūdikių bambagyslėse taip pat aptikta antikūnų, o tai rodo, kad naujagimiai įgijo pasyvų imunitetą šiai virusinei ligai.
Kūdikiuio perduodamų antikūnų kiekis daugiausiai priklauso nuo to, kiek ir kokio tipo antikūnų turėjo motina bei kuriuo nėštumo metu ji sirgo COVID-19.
Kuo ilgesnis buvo laiko tarpas nuo motinos užsikrėtimo iki gimdymo, tuo daugiau antikūnų buvo pernešama, nurodė tyrimo autoriai – Pensilvanijos universiteto (JAV) Perelmano medicinos mokyklos mokslininkai dr. Karen Puopolo ir dr. Scottas Hensley.
Ši koreliacija nepriklausė nuo to, ar motinai pasireiškė COVID-19, ar ligos eiga buvo besimptomė.
Kūdikiui perduoti antikūnai gali pernešti ir atsparumą ligai, tačiau „norint nustatyti koks antikūnų tipas ir kiekis yra reikalingas, kad naujagimiai būtų apsaugoti nuo SARS-CoV-2 ir kaip ilgai tie antikūnai gali išlikti kūdikio kraujotakoje, reikia atlikti daugiau darbo“, - rašė tyrimo autoriai.
Kitas svarbus klausimas – kaip kokybiškai perduotieji antikūnai „neutralizuoja“ koronavirusą, kas lemia jų gebėjimą blokuoti viruso bandymus užkrėsti ląsteles.
„Šiuos duomenis tikimės gauti“, - sakė su šiuo tyrimu nesusijęs pediatrinių užkrečiamųjų ligų docentė Flor Muñoz-Rivas, dirbanti Hjūstono Beiloro medicinos koledže. Anot jos, analizuojant antikūnų pernašą po natūralios COVID-19 infekcijos galima surinkti šiokių tokių užuominų ir apie tai, ar vakcinos, suleistos nėščioms moterims, imuninę apsaugą suteiktų ir kūdikiams.
Pirmosios žinios
Naujojo tyrimo autoriai specifiškai ieškojo antikūnų, kurie kimba prie koronaviruso spygliuko baltymo – struktūros, kuria nusėtas viruso paviršius. Visi šios grupės aptikti antikūnai jungėsi prie „prie receptoriaus besijungiančio domeno“ (RBD, angl. receptor-binding domain), tos spygliuko baltymo dalies, kuri tiesiogiai jungiasi su žmogaus ląstelių receptoriumi, kuris virusui pavirsta durimis į ląstelę. RBD antikūnai yra patys svarbiausi neutralizuojant koronavirusą.
Tačiua nei visi RBD antikūnai pasižymi gebėjimu įveikti placentos barjerą. Taip yra dėl to, kad placenta praleidžia tik tam tikrus antikūnus – naudojamas specialus receptorius ir baltymas, kuris antikūnus transportuoja į vaiko vystymosi organą. Prie šio receptoriaus geba jungtis tik mažučiai, raidės Y formos antikūnai, vadinami imunoglobulinu G (IgG), todėl tik jie pasiekia vaisių ir suteikia jam imuninę apsaugą, tvirtino naujojo tyrimo autoriai.
Nuo ligos buvo apsaugoti ne visi vaikai. Motinų IgG buvo rasta 72 iš 83 virkštelių kraujyje, o bendras jų kiekis koreliavo su IgG koncentracija motinų kraujyje. 11 likusių kūdikių antikūnų testai buvo neigiami dėl dviejų priežasčių.
Šešių vaikų motinų IgG koncentracijos buvo santykinai nedidelės – tikėtina, kad buvo praėjęs nepakankamas laikas po infekcijos, kad jų organizmai prigamintų ir perneštų pakankamai antikūnų per placentos barjerą. Arba motinos apskritai gamino vidutiniškai mažiau antikūnų, tačiau tai, anot mokslininkų, yra mažiau tikėtina versija.
Kitų penkių motinų kraujyje buvo surasta vadinamųjų IgM antikūnų, kurie nesugeba įveikti placentos barjero.
IgM antikūnų kraujotakoje atsiranda ankstyvoje infekcijos stadijoje – kai liga baigiasi, išnyksta ir šie antikūnai, aiškina F.Muñoz-Rivas, taigi, penkios motinos, kurių kraujyje surasta IgM antikūnų, buvo labai ankstyvoje sirgimo COVID-19 stadijoje. Jeigu IgM antikūnų atsirastu ir vaisiuje ir naujagimyje, tai reikštų, kad įvyko tiesioginis vaisiaus kontaktas su virusu. Šio tyrimo apimtyje nė vieno kūdikio virkštelėje nerasta IgM antikūnų prieš SARS-CoV-2, o tai reiškia, kad nė vienas vaisius gimdoje virusu neužsikrėtė.
Tačiau tyrimo autoriai negali užtikrintai teigti, kad SARS-CoV-2 virusas niekada nebūna perduodamas vaisiui iki gimimo.
Nors tyrimo rezultatai rodo, kad IgG antikūnai geba įveikti placentos barjerą, mokslininkams vis dar reikia nustatyti, kaip tie perduotieji antikūnai apsaugo nuo infekcijos, teigia tyrimo autoriai.
Mokslinėje aplinkoje galima tikrinti, kiek kokybiškas yra antikūnų veikimas „neutralizavimo testuose“ - eksperimentuose, kuomet laboratorinėje aplinkoje, žmogaus ląstelėje su antikūnais auginamas virusas ir tikrinama, ar tie antikūnai apsaugo ląsteles nuo infekcijos. Taip pat galima būtų tęsti vaikų, gimusių su antikūnais stebėjimą ir tikrinti, kaip ilgai tie antikūnai užsilaiko kraujyje bei ar kuris nors iš naujagimių susirgs COVID-19.