Esama rimtų teorinių priežasčių manyti, kad ši prielaida gali būti teisinga. Tapšnojimas turėtų išlaisvinti burbuliukus, prilipusius prie vidinių skardinės sienelių. Tada jie turėtų išplaukti į paviršių ir išsisklaidyti, todėl atidarius skardinę mažiau putos. Ar tikrai taip?
Šiandien jau turime atsakymą atkaklių Elizavetos Sopinos ir jos kolegų iš Pietų Danijos universiteto pastangų dėka. Ši tyrėjų grupė pirmą kartą patikrino teoriją, pasitelkusi atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kuriems buvo panaudota 1000 skardinių gazuoto gėrimo. Tyrėjų komandos laimei, rezultatas kelia bent tiek pat klausimų, į kiek pateikia atsakymų, taip užtikrindamas daug žadančią su gazuotų gėrimų susijusių tyrimų ateitį.
Buvo panaudota 1000 skardinių gazuoto gėrimo.
Paprastai gazuoti gėrimai prisotinami aukšto slėgio anglies dvideginio dujų ir po to laikomi suslėgti. Atleidus šį slėgį, smarkiai sumažėja anglies dioksido kiekis, kurį skystis gali sulaikyti, ir susidaro burbuliukai.
Putojimas tampa problema, kai prieš atidarymą gėrimas suplakamas ar sukratomas. Kratymas padidina paviršiaus plotą skardinės viduje ir išlaisvina anglies dioksidą. Iš dujų susiformuoja maži burbuliukai, kurie skystyje susispiečia aplink mažytes skysčio daleles, žinomas kaip branduolių susidarymo centrai. Atidarius skardinę šie burbuliukai sparčiai padidėja ir iškyla į paviršių, sudarydami putas. Kai šios putos užima daugiau vietos, nei yra vietos skardinės viršuje, gėrimas ima lietis per viršų. „Tai – tikras švaistymas, nes dėl tokio putojimo sumažėja gėrimui tinkamo gėrimo kiekis ir daug jo tiesiog prarandama, – teigia Sopina ir jos kolegos. – Iš skardinės išsiveržęs putojantis skystis taip pat gali ištepti drabužius ar aplink esančius daiktus, todėl tai yra nemalonus ir socialiai nepageidaujamas šalutinis poveikis.“
Taip ir gimė idėja patikrinti tapšnojimo teoriją. Netrūksta pasakojimų, koks stebuklingai efektyvus šis būdas arba, atvirkščiai, tikinimų, kad jis visiškai neveiksmingas.
Jie pradėjo nuo įspūdingo pasiekimo – įtikino vietinę gėrimo daryklą „mokslo tikslams“ paaukoti 1031 skardinę gazuoto gėrimo. Nepaisant įvairaus pobūdžio „nuostolių“, iš 1000 skardinių tyrėjai surinko duomenis, kuriais jie galėjo pagrįsti savo rezultatus.
Eksperimentas buvo paprastas. Komanda šaldytuve atšaldė skardines iki gėrimo temperatūros ir atsitiktiniu būdu padalijo jas į dvi grupes – tas, kurios bus sukratytos, ir tas, kurios nebus kratomos.
Taip pat tyrėjai suskirstė kiekvieną grupę į skardines, kurios bus patapšnojamos, ir tas, kurios bus paliktos netapšnotos. Jie pažymėjo kiekvienos skardinės apačią, kad nė vienas tyrinėtojas negalėtų jų atskirti. Tada skardinės buvo kratomos naudojant prietaisą „Unimax 2010“ dvi minutes esant 440 aps./min. „Ankstesni lyginamieji bandymai parodė, kad šis kratymo būdas garantuoja, jog 10 minučių kratymo rezultatas bus toks pat, kaip gabenant gėrimą dviračiu – Danijoje tai yra įprastas gėrimų gabenimo būdas“, – sako Sopina ir jos kolegos. Dabar aišku, kodėl Danijoje putojimas turėtų būti rimta problema!
Tada tyrėjai pasvėrė kiekvieną skardinę, pirštais patapšnojo ją tris kartus, pavartė į šonus ir atidarė. Galiausiai jie dar kartą pasvėrė skardinę, kad nustatytų prarasto gėrimo kiekį.
Rezultatai buvo netikėti. Sopina ir jos komanda palygino gėrimo kiekį, prarastą tapšnotų ir netapšnotų skardinių atveju ir pamatė kad nėra jokio statistinio skirtumo – abiem atvejais dėl putojimo netekta apie 3,5 g skysčio.
Jie taip pat neaptiko jokio reikšmingo skirtumo su nesukratytomis skardinėmis – atidarius jos prarado vidutiniškai apie 0,5 gramo. Akivaizdi išvada yra ta, kad tapšnojimas nesumažina putojimo, o tai turėtų gerokai nuvilti dviračiais daug važinėjančius ir taip gėrimus gabenančius danus. Tačiau šis neigiamas rezultatas kelia įdomų klausimą: kodėl tapšnojimas neveikia?
Akivaizdi išvada yra ta, kad tapšnojimas nesumažina putojimo, o tai turėtų gerokai nuvilti dviračiais daug važinėjančius ir taip gėrimus gabenančius danus.
Ir Sopina, ir mes turime keletą idėjų. Viena yra ta, kad tapšnojimas neduoda pakankamai energijos burbuliukams atskirti ir išsklaidyti galbūt todėl, kad energiją sugeria aliuminio skardinė ir didžioji skysčio dalis. Deja, tyrėjų komanda neišmatavo tokiu būdu atiduodamos energijos, išmintingai palikdama erdvės tolimesniems tyrimams. Taip pat gali būti, kad prielaida, kuria paremta tapšnojimo teorija, kad putų burbuliukai yra prilipę prie skardinės sienelės, yra neteisinga. „Jei dauguma burbuliukų laisvai plaukioja skystyje, prie sienos prilipusių burbuliukų išplaukimas po patapšnojimo būtų nereikšmingas, palyginti su greitu burbulų susidarymu laisvajame skystyje“, – sako komanda.
