Ar realybėje įmanomas filmo „Diena po rytojaus“ scenarijus?

Southamptono universiteto tyrėjas pabandė nustatyti, ar filme „Diena po rytojaus“ vaizduojami katastrofiški Žemės klimato pokyčiai yra moksliškai įmanomi.
Tirpstantys ledynai
Tirpstantys ledynai / „Scanpix“/AP nuotr.

„Diena po rytojaus“ filme vaizduojama, kaip staigūs meridianinės oro masių cirkuliacijos pokyčiai sukelia pasaulio pabaigą. Filmas susilaukė nemažai mokslininkų kritikos.

Profesorius Sybrenas Drijfhoutas iš Southamptono universiteto nustatė, kad jeigu globalinis atšilimas ir oro masių cirkuliacijos pokyčiai vyks kartu, per 20 metų klimatas ne kais, o šals.

Įvykus staigiems cirkuliacijos pokyčiams, Žemei sugrįžti prie normalios temperatūros prireiktų maždaug 40 metų.

„Įvykus staigiems cirkuliacijos pokyčiams, Žemei sugrįžti prie normalios temperatūros prireiktų maždaug 40 metų. Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje tai gali užtrukti ir 100 metų“, – pasakoja S. Drijfhoutas

Įdomu tai, kad atmosferos vėsimas yra susijęs su karšto oro masės tekėjimu į vandenyną, šį reiškinį mokslininkai stebi jau 15 metų.

„Kai atvėsimą sukelia ugnikalnio išsiveržimas arba jis atsiranda dėl „šiltnamio efekto“, karšto oro kryptis keičiasi: ne iš atmosferos į vandenyną, o iš vandenyno į atmosferą“, – aiškina profesorius.

Tiesa, kadangi šiuo metu globalinis atšilimas nėra toks staigus ir stiprus, greičiausiai karšto oro masės tekėjimo kryptis yra veikiama kelių aspektų. Tai gali būti „El Nino“ ir panašūs reiškiniai.

Tyrimas publikuotas „Nature Scientific Report“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų