Joje paaiškinama, kad perlamutriniai debesys gali būti keleto tipų ir susidaro esant labai žemai (-88..-78 °C) oro temperatūrai stratosferoje, apie 15-30 km aukštyje.
„Tokios sąlygos susiformuoja žiemą poliariniuose regionuose (kai Saulė virš horizonto pakyla labai nedaug), rečiau pasitaiko ir vidutinėse platumose.
Asmeniškai, šie debesys truputį asocijuojasi su sidabriškaisiais debesimis, nes abiem atvejais reikia labai žemos temperatūros. Tiek NLC, tiek PSC apipinti keistomis sąmokslo teorijomis. Skirtumas tik tas, jog sidabriškieji debesys formuojasi vasarą ir gerokai aukščiau (80-85 km aukštyje) nei perlamutriniai (15-30 km)“, – socialiniame tinkle lygina meteorologas Gytis Valaika.
Deja, Lietuvoje išvysti perlamutrinius debesis tikimybė labai maža.
„Žiemą virš Lietuvos apatiniame stratosferos sluoksnyje dažniausiai nėra pakankamai šalta. Be to net ir susiformavus perlamutriniams debesims aplink Lietuvą, jų galime nepamatyti per mums įprastus (troposferinius) debesis.
Dar nemačiau nė vienos geros kokybės nuotraukos su perlamutriniais debesimis, kuri būtų užfiksuota iš Lietuvos teritorijos. Nežiūrint to, 2023 m. gruodžio 17 d. vakarą juos nufotografavo estai Pietryčių Estijoje, visai netoli Lietuvos. Pas mus tuo metu, deja, buvo debesuota“, – įraše teigia G.Valaika.
