Stradivarijaus smuikai buvo gaminami kelių tos pačios šeimos narių, tačiau absoliučią jų daugumą pagamino Antonio Stradivari. Šis Kremonoje 1644-1737 metais gyvenęs styginių instrumentų meistras garsėjo kaip geriausias smuikų meistras. Per savo gyvenimą jis pagamino 1116 instrumentų, tarp kurių - 960 smuikų. Manoma, kad iki šių dienų išliko 650 meistro instrumentų, iš kurių - 450-512 smuikų. Daug žmonių svajoja surasti kokį močiutės paslėptą smuiką, nes kadaise jie nebuvo tokie vertingi, kokie yra dabar. Geros būklės Stradivarijaus smuikas kainuoja kelis milijonus, o kartais – daugiau nei 10 milijonų dolerių.
Gerų smuikų meistrų būta visais laikais. Tačiau Antonio Stradivari garsėja dėl savo skambesio. Ypatingai gražūs, ypač kruopščiai pagaminti smuikai iš tikrųjų skamba puikiai. Bet ar tikrai geriau nei kiti?
Smuikininkai pašoks iš savo kėdžių ir tvirtins, kad tikrai taip – Stradivarijaus smuiko garsas yra neprilygstamas. Ir mokslininkai pateiks keletą priežasčių, kodėl taip gali būti. Stradivarijus, žinoma, savo smuikams naudojo ypatingai aukštos kokybės medieną, kuri buvo labai tanki. Stradivarijaus smuikai pagaminti iš klevo, pušies ir gluosnio medienos. Mokslininkai mano, kad aukštesnį tankį nulėmė Mažasis ledynmetis – periodas 1650-1770 metais, kuomet vyravo neįprastai žema temperatūra, sulėtinusi medžių augimą.
2008 metais atlikti tyrimai parodė, kad Stradivarijaus smuikų mediena yra ne tik tanki, bet ir labai vientisa. Kitaip tariant, jos tankis nekinta per visą instrumento dydį. Galiausiai, mediena galėjo būti apdorota specialiais chemikalais, skirtais apsaugoti instrumentą nuo parazitų, tačiau šios hipotezės įrodymų iki šiol stinga. Kaip ir įrodymų, jog Stradivarijaus smuikai yra geresni nei kiti.
Stradivarijaus smuiko mitą buvo bandoma sugriauti dar nuo 1817 metų, kuomet buvo įrodyta, jog žmonės negirdi jokio skirtumo tarp Stradivari ir kito smuiko, jei šių instrumentų nemato.
1977 metais BBC atliko panašų eksperimentą, kuriame du smuikininkai ir vienas smuikų ekspertas klausėsi keturių smuikų muzikos. Jie turėjo atskirti keturis smuikus: Stradivarijaus, panašaus laikotarpio Guarneriaus, 1846 metų Vuillaume ir pigų 1976-ųjų britišką instrumentus. Du iš trijų eksperimento dalyvių pamanė, kad naujausias smuikas yra Stradivarijaus – jis jiems skambėjo gražiausiai.
2009 metais britų smuikininkas Matthew Trusleris 180 žmonių publikai pagriežė keturiais smuikais – savo 1711-ųjų Stradivarijaus smuiku ir keturiais naujais šveicariškais Michaelo Rhonheimero instrumentais. 90 tyrimo dalyvių vieną Rhonheimero smuiką įvertino kaip skambantį gražiausiai. Stradivarijaus smuikui šią garbę skyrė tik 39 žmonės.
Čia galite paklausyti kelių smuikų ir pabandyti atskirti patį brangiausią:
Nėra jokios abejonės, kad Stradivarijaus smuikai skamba puikiai. Tai yra nepaprastai gražūs instrumentai, pagaminti tikrai atsidavusio meistro rankomis. Tačiau ar jie yra patys geriausi? Skleidžia dievišką, kitomis priemonėmis neatkartojamą garsą? Visada bus taip manančių ir visada bus kartojančių, kad karalius visgi yra nuogas.
