Be jokios abejonės lava yra labai karšta. Juk tai – išsilydžiusios uolienos, kuriose yra nemažai metalų. Jei lava pasieks jūsų automobilį, jį prarasite – jis greičiausiai sudegs. Arba bus palaidotas. Po lavos išsiveržimų dažnai pasirodo nuotraukos, kuriose matomi autobusų stogai ar apverstų automobilių ratlankiai. Ir, kaip jau supratote, jie nėra išsilydę.
Ne visa lava yra vienoda. Kaip jau minėjome, tai yra išsilydžiusios uolienos, todėl jų sudėtis skiriasi. Nuo lavos tipo priklauso ir jos temperatūra, tačiau ji įprastai svyruoja nuo 700 iki 1200 °C. Pati karščiausia lava yra bazaltinė, tačiau ir ji negali išlydyti automobilių.
Nerūdijantis plienas ima lydytis pasiekęs apie 1510 laipsnių temperatūrą. Tuo tarpu paprastas plienas virsta skysčiu perkopęs 1425 °C. Aišku, plienas yra lydinys, todėl viskas priklauso nuo jo sudėties, tačiau lava vis tiek jo negali išlydyti. Kita vertus, kai kurie grynos geležies daiktai gali iš pranykti, nes jie ima lydytis šiek tiek žemesnėje nei 1200 laipsnių temperatūroje. Tačiau kuo toliau nuo ugnikalnio teka lava, tuo labiau ji vėsta, todėl daugelis žmonių geležinių daiktų išlaikytų savo agregatinę būseną.
Tuo tarpu ratlankiams gali ir nepasisekti. Aliuminio lydinys ima lydytis 463-671 laipsnių temperatūroje. Būtent dėl to lietus ratlankius praranda automobiliai, kuriuos savininkai palieka plintančių miško gaisrų kelyje. Miško gaisrų temperatūra lengvai gali pasiekti 800 °C. Magnio lydinys virsta skysčiu prie 349-649 °C.
Taigi, po ugnikalnio išsiveržimo automobilių detalės dar matosi, o štai jų ratlankių ieškoti jau nebeverta. Tiesa, viskas priklauso nuo to, kaip toli nuo išsiveržimo židinio yra metaliniai objektai ir kaip greitai teka lava. Internete galima rasti nuotraukų, kuriose matyti ir išsiveržimą išgyvenę kelio ženklai ar automobilių numeriai. Bet kuriuo atveju, net jei neišsilydytų, lavos paglostyti daiktai būtų sugadinti – automobiliai tiesiog sudegtų.
