7 valstybėms nepatiko
Dėmesį į JT viršūnių susitikime už ateitį Niujorke šį rugsėjį patvirtintus dokumentus atkreipė viena „Facebook“ vartotoja.
„2024.09.23 SNO (Suvienytųjų nacijų organizacijos – taip ji lietuviškai buvo vadinama anksčiau) Generalinė asamblėja priėmė paktą apie ateitį, tai globalinę skaitmeninę sutartį ir ateities kartų deklaraciją.
Už balsavo 143 šalys. Prieš – 7, tai Iranas, Rusija, Baltarusija, Nikaragva, Sudanas, Sirija, Šiaurės Korėja. Susilaikė – 15, iš jų Kinija, Saudo Arabija ir kt.
Kas nors girdėjo per mūsų žiniasklaidą šią svarbią žinią nulemsiančią mūsų gyvenimą?“ – retoriškai klausė internautė.
Prie savo komentaro ji pridėjo paveiksliuką, kuriame matyti, kaip iš beždžionės atsiranda žmogus, bet po to jis tampa pagaliuku ir galiausiai – brūkšniniu kodu. Kitaip tariant, ilgainiui žmonės tariamai turėtų virsti skaitmeninėmis būtybėmis.
Tai yra sąmokslo teorija, grindžiama įvairiomis istorijomis, kad netrukus turėsime visiškai persikelti į skaitmeninę erdvę. Jų ypač padaugėjo per pandemiją.
Pavyzdžiui, aiškinama, esą reikės skaitmeninių tapatybės kortelių, kurios gali būti įmontuotos po oda, nebeliks grynųjų pinigų, bus reformuotas internetas. Kad tai jau vyksta, esą parodė šiemet įvykęs incidentas, kai sutriko milijonų kompiuterių visame pasaulyje veikla.
Su tuo susietas su 5G mobiliuoju ryšiu – jis neva skirtas žmonijai užvaldyti ir kontroliuoti. Šiose istorijose dažnai minimi Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įkūrėjas Klausas Schwabas ir vienas iš bendrovės „Microsoft“ įkūrėjų, filantropas, milijardierius Billas Gatesas.
Bet šios interpretacijos – ir apie užvaldymą, ir minėtų JT dokumentų – klaidina.
„Negalime remtis senelių sukurta sistema“
Generalinėje Asamblėjoje rugsėjį išties buvo priimta įvairių svarbių dokumentų. Technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) valdymas tapo vienu svarbiausių organizacijos pasaulinėje darbotvarkėje, atkreipė dėmesį „Euronews“.
Niujorke susirinkę pasaulio šalių lyderiai rugsėjo 22-ąją (kitą dieną buvo tik išplatintas pranešimas spaudai) palaimino Ateities paktą, kuris apima Pasaulinį skaitmeninį susitarimą ir Deklaraciją dėl ateities kartų.
„Paktas yra daugelį metų trukusio visa apimančio proceso, kuriuo siekiama pritaikyti tarptautinį bendradarbiavimą prie šiandienos realijų ir ateities iššūkių, kulminacija, – rašoma pranešime spaudai. – Šiuo plačiausiu per daugelį metų tarptautiniu susitarimu, apimančiu visiškai naujas sritis ir klausimus, dėl kurių dešimtmečius nebuvo įmanoma susitarti, visų pirma siekiama užtikrinti, kad tarptautinės institucijos galėtų veikti pasaulyje, kuris nuo jų sukūrimo labai pasikeitė.“
JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso žodžiais, „negalime sukurti ateities, tinkamos mūsų anūkams, naudodamiesi sistema, kurią sukūrė mūsų seneliai“.
Paktas apima įvairius klausimus: taiką ir saugumą, tvarų vystymąsi, klimato kaitą, skaitmeninį bendradarbiavimą, žmogaus teises, lytį, jaunimą ir ateities kartas, pasaulinio valdymo pokyčius.
Neaišku, kaip bus įgyvendintas
Niujorke priimtas Pasaulinis skaitmeninis susitarimas, kaip „Euronews“ sakė JT generalinio sekretoriaus pasiuntinio technologijų klausimais biuro specialioji patarėja Renata Dawn, yra iki šiol išsamiausias pasaulinis susitarimas dėl skaitmeninio bendradarbiavimo.
Jo esmė – ketinimas kurti, naudoti ir valdyti technologijas visų labui. Tai apima pasaulio lyderių įsipareigojimą prijungti visus žmones, mokyklas ir ligonines prie interneto; įtvirtinti skaitmeninį bendradarbiavimą žmogaus teisių ir tarptautinės teisės srityse; padaryti duomenis atviresnius ir prieinamesnius.
„JT narės patvirtino Pasaulinį skaitmeninį susitarimą, kuris formuoja saugią ir tvarią skaitmeninę ateitį visiems“, – taip dokumentas apibūdintas Europos Komisijos tinklalapyje.
Čia pažymėta, kad jis leidžia visoms šalims pasinaudoti perėjimu prie skaitmeninės erdvės, taip pat numato tikslus, principus, įsipareigojimus ir veiksmus, kuriais siekiama kurti atvirą, laisvą ir saugią skaitmeninę ateitį visiems, grindžiamą skaitmeninių technologijų teikiama nauda žmonijai.
Daug dėmesio skirta DI. Nuspręsta jį valdyti pasitelkus veiksmų planą, tarptautinę mokslininkų grupę ir pasaulinį politinį dialogą.
Vyriausybės ir privačios bendrovės raginamos prisidėti prie pasaulinio DI fondo, kuris leis besivystančioms šalims gauti naudos iš technologijų pažangos.
„Remiantis viešaisiais ir privačiais šaltiniais, įskaitant įnašus natūra, toks fondas galėtų sudaryti galimybes su DI susijusias mokymo programas, laiką, skaičiavimus, modelius ir kuruojamus duomenų rinkinius mažesnėmis nei rinkos sąnaudomis“, – pažymėjo R.Dawn.
Valstybės įsipareigojo iki 2030 m. imtis keleto veiksmų, pavyzdžiui, sukurti inovatyvius finansavimo mechanizmus ir paskatas, kad likusieji 2,6 mlrd. žmonių galėtų prisijungti prie interneto.
Tam reikėtų didesnių vyriausybių ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač privataus sektoriaus, finansinių investicijų besivystančiose šalyse. Be kita ko, minimi palydovai ir vietinio tinklo iniciatyvos, užtikrinančios saugią tinklo aprėptį visose vietovėse. Kartu norima stiprinti skaitmeninius įgūdžius.
Susitarime raginama skubiai kovoti su visų formų smurtu, įskaitant seksualinį ir smurtą dėl lyties, kuris atsiranda naudojant technologijas arba yra „pastiprintas naudojant technologijas“. Kartu prašoma imtis veiksmų prieš neapykantą kurstančią kalbą ir diskriminaciją, dezinformaciją, patyčias elektroninėje erdvėje ir seksualinį vaikų išnaudojimą bei prievartą.
Žadama nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui žmogaus teisėms, kuris gali atsirasti dėl skaitmeninių ir naujųjų technologijų naudojimo. Kartu norima suteikti ir palengvinti prieigą prie nepriklausomos mokslu pagrįstos informacijos, kad būtų galima kovoti su klaidinančia ir melaginga informacija.
Tiesa, kaip atkreipė dėmesį „Euronews“, susitarimas ir paktas yra neįpareigojantys, todėl neaišku, ar jį įgyvendins JT narės, ar technologijų bendrovės. Anot R.Dawn, jis buvo parengtas per 18 mėnesių trukusias konsultacijas su tūkstančiais suinteresuotųjų šalių, kuriose aktyviai dalyvavo „Big Tech“ įmonės.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Pasaulinis skaitmeninis susitarimas yra iki šiol išsamiausias pasaulinis susitarimas dėl skaitmeninio bendradarbiavimo. Juo norima užtikrinti saugią ir tvarią skaitmeninę ateitį visiems, ne prilyginti žmones brūkšniniams kodams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
