„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Archeologai tyrinėja Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją Vilniuje

Pirmadienį prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13 A) komplekso archeologiniai tyrimai, po kurių seks Didžiosios Sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės, o vėliau ir teritorijos bei aplinkos sutvarkymas. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tyrimus atlieka Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Vokiečių gatvėje.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Vokiečių gatvėje. / Sauliaus Žiūros nuotr.

Per pastaruosius aštuonerius metus archeologiniai kasinėjimai atlikti keletą kartų: 2011 m. pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių, o 2016–2017 m. – surasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentų ir dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietas. Liepos 9–31 d. atliekamų tyrimų tikslai moksliniai – toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną.

„Šį sezoną pastangos bus nukreiptos į vienos iš mikvių (baseinų) atidengimą ir pirties bei sinagogos pastatų išorinės sienos dalies išskyrimą.“ – pasakoja Dr. Jon Seligman, Izraelio Senienų tarnybos direktorius.

Pasak jo, kasinėjimai gerokai suintensyvėjo dėl svarbaus įnašo – tyrimai atliekami Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis (ritualiniais baseinais).

Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Shulhoyf. 1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

S.Liser. Vilniaus Didžioji sinagoga
S.Liser. Vilniaus Didžioji sinagoga

„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Rugsėjį, bendradarbiaudami su vietos ir užsienio žydų bendruomenėmis, pakviesime visus į tarptautines jaunimo kūrybines dirbtuves – dėl Didžiosios sinagogos įamžinimo. Kitąmet planuojame sutvarkyti Didžiosios sinagogos kiemo aplinką.“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs