Pirmąją pokalbio su akmens amžių tiriančia archeologe G.Gudaitiene dalį skaitykite čia.
Paprastai akmens amžių įsivaizduojame kaip vientisą, ilgai trukusį žmonijos istorijos laikotarpį, tačiau iš tiesų, kaip pastebėjo 15min pašnekovė, paleolitas, mezolitas ir neolitas vienas nuo kito skiriasi kaip diena ir naktis. „Vienas iš ryškiausių skirtumų, – paaiškino mokslininkė, – siejamas su žmonių rūšimis. Pavyzdžiui, paleolite gyveno neandertaliečiai. Kalbant apie skirtingus laikotarpius svarbu yra suprasti, kaip kardinaliai keitėsi gamtinė aplinka. Juk negalėjo žmonės visą laiką gyventi taip pat, turėjo prisitaikyti prie pasikeitusio klimato, augmenijos ir gyvūnijos.
Mes ir dabar atsidūrę kur nors Suomijoje gyventume vienaip, nekalbu apie technologijas – gyvenimą gamtoje, o nuvykus į Afriką gyvenimo būdas būtų visai kitoks. Lygiai taip pat buvo ir akmens amžiuje. Kadangi tai labai ilgas laikotarpis, klimatas ne kartą keitėsi. Taigi, pagal gamtinių sąlygų nulemtą žmonių gyvenimo būdą skirtingos epochos ir yra išskiriamos.“
Klausantis archeologės pasakojimo subliūkšta įsivaizdavimas, esą akmens amžiuje žmonės buvo prastesni, kvailesni už mus. „Nežinau, kaip galima drįsti lyginti žmonių kvailumą, jeigu mes ir dabar bendruomenėje turim labai daug kvailių, gal net daugiau negu protingų. Tai manau, kad lygiai ta pati proporcija galėjo būti ir akmens amžiuje“, – juokėsi ji.
