Akmens rutuliai
Milžiniški akmens rutuliai datuojami dar 600 m. po Kristaus, vietiniams žinomi kaip Las Bolas („Kamuoliai“). Šie paminklai priskiriami prieš Kolumbiją egzistavusios civilizacijos palikimui. Dauguma jų gaminami iš gabro – uolos, kuri susidaro iš išlydytos magmos.
Pasak senovės uolienas tyrinėjančių archeologų, tobulą akmenų formą žmonės galimai pasiekė kaip įrankius pasitelkdami kitus mažus akmenėlius.
Žmonės spėjo, kad rutuliai buvo naudojami astronominiams tikslams, kiti mano, kad jie galėjo nurodyti kelią į reikšmingas vietas.
Tiesa ta, kad niekas tiksliai nežino, kokia buvo šių akmenų paskirtis.
Čibčanų gyventojai, kadaise gyvenę Kosta Rikoje ir kitose Centrinės Amerikos vietose, dingo po Ispanijos užkariavimo, o rutulių paskirtis išnyko kartu su jais.
Nuskendęs miestas
2021 m. nuskendusiame senoviniame Thônis-Heracleion mieste – kadaise didžiausiame Egipto Viduržemio jūros uoste – narai aptiko retas karinio laivo liekanas ir laidojimo kompleksą, liudijantį graikų pirklių buvimą.
Miestas, kuris kontroliavo įvažiavimą į Egiptą prie vakarinės Nilo atšakos žiočių, šimtmečius dominavo šioje teritorijoje, kol 331 m. pr. m. e. Aleksandras Didysis netoliese įkūrė Aleksandriją.
Kelių žemės drebėjimų ir potvynių sugriautas ir nuskandintas kartu su didele Nilo deltos teritorija, Thônis-Heracleionas buvo iš naujo atrastas 2001 m. Abu Kiro įlankoje netoli Aleksandrijos, kuri dabar yra antras pagal dydį Egipto miestas.
Karinis laivas, kurį atrado Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM) vadovaujama Egipto ir Prancūzijos misija, nuskendo, kai II a. pr. m. e. sugriuvo garsioji Amono šventykla, prie kurios jis buvo prisišvartavęs.
