Pastatytas grandiozinis „ateities keltuvas“ ne tik taps senų fantastinių idėjų įgyvendinimu, tačiau ir sukels perversmą pasaulio ekonomikoje. Pradėtas sėkmingai eksploatuoti, naujasis liftas įgyvendins kosminių skrydžių revoliuciją.
Japoniškas stebuklas
Statybos korporacija „Obayashi“ planuoja sukurti kosminį liftą, kurio ilgis bus 96 000 kilometrų. Krovinius ir žmones pristatys robotizuoti automobiliai, varomi magnetiniais linijiniais varikliais.
Pagrindinis naujojo gabenimo būdo privalumas bus mažesnė savikaina, nei šiuolaikinių raketų. O tokio ilgio kelionė truks vos kelias dienas. Pagrindinė inovacija, būtina projekto įgyvendinimui – anglies nanomedžiagos. Žemę ir kosminę stotį jungiantį trosą veiks skirtingi įtempimai, tiesiogiai priklausantys nuo aukščio ir sunkio jėgos. Naujų medžiagų stipris 100 didesnis už įprastų plieninių trosų. Vienintelis dabartinis jų trūkumas – 3 cm neviršijantis nanovamzdelių ilgis. Tačiau „Obayashi“ konstruktorių biuras įsitikinęs, kad šią problemą sugebės įveikti iki 2030 metų.
Naujų, padėsiančių išspręsti šią problemą, technologijų kūrimu užsiima daugelis Japonijos mokslo ir tyrimų laboratorijų. Naujais atradimais ir žiniomis dalinamasi valstybiniu lygiu. Įvairių universitetų inžinieriai skirtinguose universitetuose kuria autonomines pristatymo priemones, keltuvus, taip pat ypatingas dėmesys skiriamas stabdymo sistemos mechanizmams.
Dar 2012 metais Japonijos mokslininkai suprato, kad kosminio lifto kūrimas turi vykti dalyvaujant visoms suinteresuotoms grupėms. Be to, sumanymą turi realizuoti atskira tarptautinė organizacija.
Dabar raketų paleidimas į kosmosą yra nepigus ir pavojingas užsiėmimas. Kosminio lifto projektas šiuos kaštus gerokai sumažintų, o galiausiai ir visai pakeistų raketas. Dabar kilogramo krovinio pristatymas į Žemės orbitą kainuoja 22 000 JAV dolerių, būsimas liftas šią kainą sumažins iki 200 JAV dolerių.
Liftas suteiks milžinišką postūmį nedidelių raketų pristatymui į kosmosą. Naujasis būdas leis sutaupyti Žemės traukos įveikimui naudojamą kurą. Taip pat pavyks išspręsti keletą svarbių energetikos problemų. Visų pirma, iš orbitos praktiškai neribotais kiekiais bus galima tiekti pigią Saulės energiją. Antra, kosmose bus galima saugoti pavojingas radioaktyvias atliekas.
Lifto atsiradimas paskatins orbitinį turizmą. Būsimų kelionių prieinamumas ir praktiškumas pradės naują šios srities etapą. Japonų mokslininkai kuria kabinas, kuriose tilps 30 keleivių. Todėl jau ne už kalnų diena, kai toks pasivažinėjimas prilygs apsilankymui pramogų parke.
Kanada neatsilieka
Tuo pat metu nuosavą kosminio lifto projektą kuria ir Kanados kompanija „Thoth Technology“. Iš karto dera paminėti, kad jų projektas atrodo ne toks ambicingas, tačiau pagrindinis jo pranašumas – jau egzistuojančių technologijų panaudojimas. Maždaug 20 kilometrų aukščio objektas bus pastatytas iš geliu užpildytų kevlaro–polietileno kompozitų vamzdžių modulių. Iš šios medžiagos pastatyta konstrukcija bus lengvesnė, nei statant iš kitų šiuolaikinių medžiagų, o gelis padės išlaikyti struktūrą vertikaliai.
Dar 2012 metais Japonijos mokslininkai suprato, kad kosminio lifto kūrimas turi vykti dalyvaujant visoms suinteresuotoms grupėms. Be to, sumanymą turi realizuoti atskira tarptautinė organizacija.
„Thoth Technology“ liftas kils iki 20 kilometrų. Tai dar Žemės atmosfera, tačiau raketinio kuro sąnaudos bus daug mažesnės. Statinio viršuje bus platforma, iš kurios kils ir leisis raketos. Joms iki Žemės orbitos nusigauti pakaks vienos pakopos, o pinigine išraiška tai galima prilyginti skrydžiui įprastu „Boeing“.
Pagal kanadiečių inžinierių projektą, naujasis liftas svers 880 000 tonų. Palyginimui, Niujorko dangoraižis „Empire State Building“ beveik 3 kartus lengvesnis – 365 000 tonų, – tačiau 45 kartus žemesnis.
Kosminiai laivai į lifto viršų bus gabenami elektra. Ją gauti planuojama, panaudojant slėgių skirtumą tarp „Thoth Technology“ bokšto viršaus ir apačios. Pagal projektą, dalis konstrukcijos elementų bus pripučiami.
Kalbėdami apie projektų realizavimo realumą, mokslininkai sutaria, kad abi technologijos turės įveikti nemažai stambių inžinerinių iššūkių. Labai tikėtina, kad tokie nauji sprendimai bus panaudoti ne tik kosmoso užkariavimo, bet ir „žemiškesnėse“ srityse. Sėkmingas sumanytų programų įgyvendinimas kardinaliai paveiks namų ir šiuolaikinių metropolitenų statybos galimybes. Netrukus atsiras pastatai, turintys iš principo naujas atsparumo žemės drebėjimams charakateristikas ir tuo pat metu – pakankamai įkandamas kainas.
