Jo žodžiais tariant, „pasaulinė katastrofa“ jau vyksta šiaurinėje planetos dalyje – jūros dalis, kuri kasmet šaltuoju laikotarpiu užšąla, o šiltuoju – ištirpsta, susitraukė iki minimumo. Kembridžo universiteto profesorius ragina iškiliausius žmonijos protus nedelsiant ieškoti naujų idėjų, kaip išspręsti pasaulinio atšilimo problemą.
Britų „The Guardian“ atsiųstame laiške mokslininkas teigia: „Klimato pokyčiai nebėra kažkas, dėl ko imtis veiksmų mes galime po kelių dešimtmečių. Mes privalome ne tik nedelsiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, bet ir tučtuojau išnagrinėti kitus būdus, kaip lėtinti pasaulinį atšilimą, pavyzdžiui, analizuoti geoinžinerines idėjas.“
Viena iš tokių idėjų – atspindėti saulės spindulius atgal į kosmosą, debesis padarius baltesnius, o vandenynus prisotinti mineralų, kad jie sugertų CO2.
P. Wadhamsas jau daugelį metų renka duomenis apie ledo storį Arkties vandenyne. Šiuo metu, anot jo turimų duomenų, vandenyno ledas užima 3,5 mln. kvadratinių kilometrų – per penkerius metus šis plotas susitraukė puse milijono kv. kilometrų, tačiau artimiausiu metu šis procesas vyks žymiai sparčiau.
„Aš jau daugelį metų tai prognozuoju. Pagrindinė priežastis yra pasaulinis atšilimas: kai klimatas šyla, per žiemą susidaro mažiau ledo, o vasaros metu jo daugiau ištirpsta“, – aiškina profesorius.
2015–2016 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Arkties vandenynas bus visiškai be ledo, tvirtina P. Wadgamsas.
Anot jo, to pasekmės bus baisios. „Teigiamos pasekmės – padidės Arkties transporto galimybės, bus prieinama prie Arkties naftos ir dujų išteklių. Tačiau pagrindinė blogybė – itin paspartės pasaulinis atšilimas“, – teigia mokslininkas. Jo teigimu, ištirpus vandenyno ledams pradės tirpti ir amžinasis įšalas, likęs nuo paskutiniojo ledynmečio. Jam pradėjus tirpti bus išleisti milžiniški metano kiekiai, kurie buvo įstrigdyti ledynuose.
