Nors reikia patikslinti, ar tai – iš tiesų rekordas, tokia temperatūra yra net 18 laipsnių aukštesnė nei vidutinė aukščiausia dienos temperatūra birželį. Karšti vasaros orai nėra retenybė poliariniame rate, tačiau pastaraisiais mėnesiais vyraujančios temperatūros yra nenormaliai didelės.
Manoma, kad Arktis kaista dvigubai greičiau nei visa žemė.
Verchojanskas, kuriame gyvena daugmaž 1300 žmonių, yra tolimas Sibiro užkampis, esantis poliariniame rate. Temperatūros pokyčiai šioje vietovėje būna ekstremalūs – sausį temperatūra nukrenta iki 42 laipsnių šalčio, o birželį įprastai pakyla iki 20 laipsnių šilumos. Tačiau šiais metais Arktyje besilaikanti karščio banga itin neramina meteorologus. Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) pranešė, kad vidutinė kovo, balandžio ir gegužės temperatūra vietovėje yra net 10 laipsnių aukštesnė nei įprasta.
Kiek anksčiau šių metų birželį Sibire buvo užfiksuota 30 laipsnių temperatūra, o gegužę poliariniame rate esančioje Katangoje taip pat buvo pastebėtas gegužės mėnesio šilumos rekordas – 25,4 laipsniai šilumos.
Šių metų balandžio pabaigoje Sibire esančiame Krasnojarsko regione gaisrai jau buvo 10 kartų didesni nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.
„Ilgamečiai temperatūrų rekordai laužomi visame pasaulyje, tačiau Arktis šyla greičiau nei bet kuri kita Žemės vieta, – teigė Bristolio universiteto meteorologijos docentas Dannas Mitchelas. – Artimoje ateityje mes to matysime vis daugiau.“
Nors karščio bangos Arktyje nėra neįprastos, tai, kad tokie orai ilgai laikosi ir yra dažni, neramina. Dauguma mokslininkų sutaria, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Arkties temperatūrų vidurkis šilo dvigubai greičiau nei viso likusio pasaulio vidurkis.
Vidutiniškai laikotarpio nuo 1960-ųjų iki 2019-ųjų vidutinė oro temperatūra visame pasaulyje pakilo daugmaž vienu laipsniu Celsijaus. Tačiau arčiau šiaurės ašigalio, ties 90 laipsnių platuma, temperatūra vis kyla. Čia per tiek pat laiko ji pakilo aukščiau nei bet kur kitur – daugmaž 4 laipsniais Celsijaus.
Kodėl mums turėtų rūpėti Arkties šilimas?
Ženklus šilimas Arktyje veda link to, kad atšils tai, kas iki šiol buvo vadinama amžinuoju įšalu.
Tai neramina mokslininkus, nes į atmosferą pateks anglies dvideginis ir metanas, kuriuos saugojo įšalusi žemė. Šios šiltnamio dujos paskatins dar didesnį atšilimą bei įšalo tirpimą, atitinkamai, didesnį dujų išlaisvinimą. Aukštesnė temperatūra taip pat lems tai, kad Arktyje žemyninis ledas tirps greičiau, tad greičiau kils jūros lygis.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šiltėjimą lems ir šilumą atspindinčio balto ledo ploto sumažėjimas. Daugiau šilumos sugers žemė – tai taip pat prisidės prie temperatūrų pokyčių.
Praėjusią vasarą Sibirą nukamavo milžiniški miškų gaisrai. Nors miškų gaisrai Arktyje yra dažnas reiškinys, 2019-aisiais itin aukštos temperatūros bei stiprūs vėjai padidino gaisrų mastelį.
Įprastai Sibiro miškų gaisrai prasideda anksti gegužę, o piką pasiekia liepą ir rugpjūtį, tačiau šių metų balandžio pabaigoje Sibire esančiame Krasnojarsko regione gaisrai jau buvo 10 kartų didesni, nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.
