Ozono sluoksnis yra gyvybiškai svarbus. Jis saugo Žemę nuo pavojingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės.
Tačiau devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje buvo nustatyta, kad virš Antarktidos atsirado milžiniška ozono skylė. Jos atsiradimo pagrindiniai kaltininkai buvo chlorfluorangliavandeniliai, populiariai vadinami CFC, kurie labai plačiai naudoti šaldymo įrenginiuose ir aerozoliniuose purškaluose.
Tarptautinė bendruomenė sureagavo į mokslininkų raginimus imtis priemonių ir buvo priimtas garsusis Monrealio protokolas, kurį pasirašiusios šalys įsipareigojo laipsniškai atsisakyti CFC. Sprendimas buvo labai efektyvus: ozono skylė virš Antarktidos laipsniškai mažėja.
Čia verta pažymėti ir tai, kad ozono skylė nėra statiškas dalykas. Ji nuolat kinta ir tam įtakos turi metų laikai, temperatūrų pokyčiai, vėjų srautai ir kiti veiksniai.
Arktyje vyksta labai panašūs ciklai ir ozono lygis metų eigoje taip pat kinta. Bet temperatūra Arktyje nėra tokia žema, kaip Antarktidoje, tad ozono skylė Šiaurės pusrutulyje būdavo mažesnė. Bent jau iki šiol.
Vokietijos aviacijos ir kosmoso centro mokslininkai pastebėjo, kad ozono sluoksnis Arkties regione stipriai suplonėjo: nuo kovo 14 dienos jis nukrito iki mažiau nei 220 Dobsono vienetų, kas jau oficialiai laikoma ozono skylės susiformavimo indikatoriumi.
Šiuos duomenis mokslininkai gavo iš ESA „Copernicus Sentinel-5P“ palydovo ir jame stebėjimus atliekančio „Troponi“ įrenginio.
Tai kokio dydžio dabar yra ozono skylė virš Arkties? Mokslininkai teigia, kad jos plotas siekia beveik 1 mln. km². Ir tai yra didžiausia ozono skylė šiame regione nuo 1995-ųjų metų, kai buvo pradėti nuolatiniai šio regiono stebėjimai.
1 mln. km² dydžio ozono skylė atrodo didelė, bet ji neprilygsta esančiai virš Antarktidos. Čia ji įprastai svyruoja nuo 20 iki 25 mln. km².
Mokslininkai teigia, kad ši didžiulė ozono skylė virš Arkties atsirado dėl neįprastai stiprių vėjų, kurie tiesiog įkalino šaltą orą ties Šiaurės ašigaliu.
Tvirtinama, kad ši ozono skylė turėtų savaime pranykti iki balandžio vidurio, tačiau būtina ir toliau stebėti situaciją, ar tokie reiškiniai nesikartos kasmet.