Prieš porą metų didžiausioje JAV valstijoje vandens telkinius dengęs ledas buvo ištirpęs, tačiau šiemet jie ir vėl pasidengę ledu. Apie visa tai byloja kasdieniai palydoviniai kadrai, fiksuojami JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (US National Snow and Ice Data Center), kurį iš dalies finansuoja NASA, orbitinė aparatūra.
Nors ilgalaikių stebėjimų duomenys byloja apie bendrą Arkties ledynų tendenciją tirpti, vis dėlto prieš savaitę, rugpjūčio 25 d., mažiausiai 15 proc. Arkties vandenyno dengė ledas. Vasaros pabaigoje Arkties ledo kepurės plotas siekė 5,62 mln. kv. km. Tai yra didžiausia vasaros ledo kepurė nuo 2006 m., 1,71 mln. kv. km (arba 43 proc.) didesnė už prieš 2 metus po vasaros likusią ledo kepurę Arktyje.
Danijos meteorologijos instituto stebėjimai rodo, kad net 30 proc. Arkties vandenyno vasarą buvo padengta ledu, o tai yra 63 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.
Kitų tyrimų duomenys byloja apie dar žymesnį ledo kepurės padidėjimą 2014 m. Štai Danijos meteorologijos instituto stebėjimai rodo, kad net 30 proc. Arkties vandenyno vasarą buvo padengta ledu, o tai yra 63 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Danų duomenimis, ledynų plotas Arktyje šią vasarą išaugo nuo 2,7 iki 4,4 mln. kv. km.
Apie ledo gausėjimą Arktyje byloja ir Ilinojaus universiteto (JAV) Kriosferos projekto stebėjimų duomenys. Jie rodo, kad ledo kepurė ne tik išsiplėtė, bet ir tapo labiau koncentruota, tankesnė ir storesnė (purpurinė spalva žymi teritorijas, kuriose ledo sluoksnis Arktyje storiausias).
„Akivaizdu, kad nuo 2013 metų Arkties ledo kepurė žymiai „priaugo svorio“, – pripažįsta Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė, JAV) profesorius Andrew Shepherdas. – Panašu, kad neįprastai vėsi 2013 m. vasara sudarė sąlygas išlikti didesniam ledynų plotui. Tai reiškia, kad Arkties ledo kepurė šiemet yra storesnė ir tvirtesnė nei kada nors per pastaruosius kelerius metus. Į tai derėtų atsižvelgti sudarant ateities prognozes.“
Pastarąjį dešimtmetį daugelis garsiai perspėjo, kad Arkties ledynai pasmerkti, o netrukus vasaromis Arkties vandenynas liks be ledo kepurės. Tada Žemė atsidurtų savotiškame užburtame rate: ledo nebuvimas Arktyje reikštų, kad vasarą Saulės spinduliai, kuriuos atgal į kosmosą atspindėdavo Arkties ledynai, būtų absorbuoti ir dar labiau įšildytų planetą.
„Panašu, kad Arkties ledo kepurės „mirties kilpa“ keičia kryptį“, – teigia Džordžijos technologijų instituto (Atlanta, JAV) Žemės ir atmosferos mokslų profesorė Judith Curry.
Nors Arkties ledo kepurė pastaruosius dvejus metus storėja, Kembridžo universiteto profesorius Peteris Wadhamsas praėjusį mėnesį pareiškė, kad nors Arkties vandenynas šiemet neliko be ledo, tai įvyks 2015 m. rugsėjį. O paklaustas apie tai prieš porą dienų, jis atsakė taip:
„Aš vis dar manau, kad tai yra labai tikėtina: 2015 m. rugsėjo viduryje Arkties ledynų plotas bus mažesnis nei 1 mln. kv. km. Tai yra riba, kurią peržengus įvardijama, kad Arkties vandenynas nebėra sukaustytas ledo – jo liks tik pakrančių ruožuose. Apie tai byloja pastarųjų metų tendencijos.“
Kad Kembridžo profesoriaus prognozės išsipildytų, per artimiausius metus ledas turėtų pradėti tirpti sparčiausiai per visą stebėjimų istoriją. Britų mokslininko spėjimai prieštarauja pernai Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pateiktai ataskaitai, kurioje prognozuojama, kad ledo Arktyje mažiau nei 1 mln. kv. km bus tik apie 2050-uosius.
„Lyginant su daugelio kitų klimatą tyrinėjančių mokslininkų prognozėmis, prof. P. Wadhamso prognozės pernelyg ekstremalios ir niūrios, – komentavo Rydingo universiteto (JK) Arkties ledo tyrimų grupės vadovas, dr. Edas Hawkinsas. – Jo prognozės prieštarauja net IPCC prognozėms. Tačiau per daug džiūgauti nereikėtų. Man nejauku girdėti kalbant, kad ledo kepurė „ataugo“.
E. Hawkinsas linkęs manyti, kad per pastaruosius kelerius metus fiksuotas ledo kepurės nykimas galėtų būti siejamas ne su pasauliniu klimato atšilimu, o su „natūraliais gamtos veiksniais“, pvz., vandenynų temperatūra.
„Ilgalaikėse Arkties ledo tirpsmo tendencijose tam tikrą vaidmenį neabejotinai atlieka ir natūralūs gamtiniai pokyčiai, – pabrėžia E. Hawkinsas. – Visai gali būti, kad gamtiniai faktoriai nulėmė tą grėsmingai spartų ledo tirpsmą nuo 2000 metų. Tiesa, nereikia pamiršti, kad įtakos klimatui turi ir žmogiškasis faktorius.“
E. Hawkinsas pritaria nuomonei, kad gamtos procesams yra būdingas cikliškumas: tam tikrais periodais klimatas planetoje vėsta, tam tikrais – šyla. „Jei dabar pasitaikytų dešimtmetis, per kurį Arkties ledo kepurė tik storėtų, būtų labai sveikintina“, – pridūrė mokslininkas.
