„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Arkties vandenynas pradėjo šilti dešimtmečiais anksčiau, nei manyta

Arkties vandenynas pradėjo sparčiai šilti praėjusio šimtmečio pradžioje dėl proceso, vadinamo Atlantifikacija.
Antarktida
Antarktida / 123RF.com nuotr.

Šyla tris kartus greičiau

Arkties vandenynas, maišydamasis su Atlanto vandenynu, šyla nuo XX a. pradžios, t. y. dešimtmečiais anksčiau, nei manyta, rodo naujas tyrimas. Šiuo tyrimu taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą modelių, kurie naudojami prognozuojant būsimą klimato kaitą, trūkumus.

Mokslininkai teigia, kad Arkties vandenynas pradėjo sparčiai šilti praėjusio šimtmečio pradžioje, vykstant vadinamajam Atlantifikacijos procesui, kai iš Atlanto vandenyno plūstelėjo šiltesni ir sūresni vandenys, praneša „Independent“.

Nors tai yra vienas iš pagrindinių regiono atšilimą lemiančių veiksnių, instrumentiniai įrašai, kuriais galima stebėti šiuos pokyčius, pavyzdžiui, palydovai, yra maždaug 40 metų senumo, paaiškino jie.

Naujajame tyrime, trečiadienį paskelbtame žurnale „Science Advances“, tarptautinė mokslininkų grupė rekonstravo naujausią vandenyno šiltėjimo istoriją ties vartais į Arkties vandenyną.

Analizuodami geocheminius ir ekologinius vandenyno nuosėdų ir jūros mikroorganizmų duomenis, jie rekonstravo vandens storymės savybių, tokių kaip temperatūra ir druskingumas, pokyčius per pastaruosius 800 metų, ieškodami atlantifikacijos požymių.

Pasak jų, dėl klimato kaitos šylant pasaulio vandenynams, Arkties vandenynas – mažiausias ir sekliausias iš visų – šyla sparčiausiai, rašo „Independent“.

Naujausi tyrimai parodė, kad Arkties vandenynas šyla tris kartus sparčiau nei visa planeta, o temperatūra šiame regione pakilo net 3 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Dėl to tirpsta poliarinio regiono ledas, o tai savo ruožtu kelia pasaulinio vandenyno lygį ir užlieja žemai esančias pasaulio dalis.

123RF.com nuotr./Tirpstantis amžinasis įšalas
123RF.com nuotr./Tirpstantis amžinasis įšalas

Šis procesas sukuria grįžtamąjį ryšį, kai tirpstant ledui ašigalyje, daugiau vandenyno paviršiaus atsiveria saulei, išsiskiria šiluma, pakyla oro temperatūra.

Neseniai vykusiose mokslinėse ekspedicijose taip pat nustatyta, kad šie pokyčiai gali iš esmės pakeisti Arkties vandenyno jūrų ekologiją, todėl daugiau Atlanto vandenyno žuvų ir mikrobų gali kolonizuoti šiaurines jūras ir prie jų prisitaikyti.

Ir toliau šylant Arkties klimatui, taip pat ištirptų pusiau suiręs amžinojo įšalo kraštovaizdis šiauriniame pusrutulyje.

Mokslininkai taip pat paragino patobulinti klimato modelius, į kuriuos būtų įtraukti šie rezultatai, kad būtų galima geriau prognozuoti būsimą klimato kaitos poveikį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs