Šiedu „iPod“ grotuvai buvo paskutiniai du modeliai neturintys galimybės klausytis muzikos, transliuojant ją tiesiai iš „Apple Music“ svetainės. „Nano“ ir „Shuffle“ modeliai jau yra pašalinti iš internetinės „Apple“ parduotuvės bei netrukus išnyks ir iš oficialių fizinių parduotuvių.
Oficialiame pranešime spaudai, „Apple“ teigia, kad tokiu būdu bus supaprastinta „iPod“ grotuvų serija – joje liks tik „Touch“ modelis, primenantis „iPhone“, tik neturintis dalies išmaniojo telefono funkcijų.
„iPod“ grotuvai gyvavo beveik 16 metų ir per tą laiką „Apple“ pardavė apie 400 mln. vienetų. Beje, šie įrenginiai tapo šios bendrovės atgimimo pranašais bei stipriai prisidėjo prie skaitmeninių muzikos įrašų revoliucijos, kuri radikaliai pakeitė būdus, kaip šiandien žmonės klausosi muzikos.
Iki dešimtojo XX a. dešimtmečio pabaigos muzikos įrašai vinilai, juostelės, kasetės bei diskai buvo fizinio pasaulio objektai. Klausytojai muzikos įrašus pirkdavo, skolindavosi ar kopijuodavo, tačiau muzikos dažniausiai galėdavo klausytis namuose.
Žinoma, egzistavo nešiojami kasečių ar CD diskų grotuvai, tačiau į krepšį negalėdavome pasiimti keliasdešimties albumų, todėl klausytojai turėdavo atsirinkti tuos albumus, kuriuos norės klausytis. Dėl šios priežasties klestėjo radijo stotys, suteikiančios žmonėms laisvę klausytis įvairesnės muzikos ne namuose.
Tačiau tūkstantmečio pabaigoje viską aukštyn kojomis apvertė MP3 bei „Napster“ – internetinė skaitmeninių muzikos įrašų dalinimosi platforma. Muzikos piratavimas klausytojams suteikė didžiulę laisvę, nes net ir nedideliame kompiuterio kietajame diske galima buvo saugoti keliasdešimt albumų MP3 formatu. Neseniai atsiradę nešiojami skaitmeniniai muzikos grotuvai staiga tapo ypač paklausūs, nes staiga tapo įmanoma kišenėje ar prie diržo nešiotis grotuvą su keliolika iš interneto parsiųstų albumų.
Piratavimo problema siutino muzikos kūrėjus, tad neseniai į „Apple“ sugrįžęs bendrovės įkūrėjas Steve‘as Jobsas pamatė šioje vietoje verslo nišą. 2001-ųjų pradžioje jis pasiūlė sprendimą, pristatęs skaitmeninių muzikos įrašų parduotuvę „iTunes“. O tų pačių metų rudenį genialusis verslininkas scenoje jau demonstravo „Apple“ sukurtą grotuvą „iPod“, kuriuo galima buvo klausytis iš „iTunes“ parsiųstų įrašų.
Žinoma, galima abejoti, ar „Apple iPod“ padėjo stabdyti piratavimą – dauguma žmonių greitai surado būdus, kaip į grotuvą sukelti nelegaliai parsisiųstą fonoteką. Nors rinkoje buvo šimtai kitų gamintojų sukurtų grotuvų, „iPod“ geidė visi dėl elegantiškos išvaizdos, patogaus valdymo ir ypač patvarios baterijos. Baidė tik aukšta kaina.
2005-aisiais buvo išleistas „iPod Shuffle“ grotuvas – vos kelių centimetrų dydžio ir 2 gigabaitų atmintį turintis įrenginys, toks lengvas, kad jį galima buvo prisisegti prie švarko atlapo. Jis neturėjo ekranėlio, todėl muziką leido „aklai“ – klausytojas galėjo tikėtis išgirsti bet kurią iš 500 atmintyje įrašytų dainų. Tais pačiais metais pristatytas „Nano“ modelis pakeitė „iPod Mini“ – jis buvo kiek didesnis už „Shuffle“, tačiau turėjo ekranėlį, kas paliko klausytojams galimybes kontroliuoti, ką jie nori klausyti.
„iPod“ grotuvai pakeitė ir būdą, kaip klausomės muzikos – muzikiniai albumai nebeteko tokios svarbos, nes klausytojai vis dažniau mėgaudavosi nenutrūkstamu, atsitiktinai parinktų muzikos kūrinių srautu. Deja, skaitmeninė evoliucija nesustojo ir 2007 metais pasirodęs „iPhone“ tapo pirmu „iPod“ grotuvų mirties pranašu.
Interneto sparta didėjo ir po truputį pradėjo rastis muzikos transliavimo internetu svetainės – šiandien bet koks išmanusis telefonas ir „Spotify“ paskyra sunaikino beveik bet kokią priežastį muzikos klausyti „iPod“ grotuvu.
