„Visa problema ta, kad „Google“ reikia turėti atstovybę Lietuvoje, kuri būtų atsakinga už tą asmens duomenų rinkimą. Jie kaip įgaliotą atstovą buvo pasirinkę advokatų kontorą, kas teisiškai yra nelabai įmanoma“, – BNS sakė inspekcijos atstovė spaudai Aurelija Grikinaitė.
Anot jos, problema yra sprendžiama, artimiausiu metu numatomas susitikimas su „Google“ atstovu iš Didžiosios Britanijos Simonu Meehanu, atsakingu už viešąją politiką ir santykius su vyriausybėmis. A.Grikinaitė teigė, kad „Google“ pozicija dėl atstovybės steigimo dar nežinoma.
„Buvo keli susitikimai ir jiems pateikta rekomendacija, kad jie įsteigtų atstovybę ir tuomet legaliai galėtų veikti“, – aiškino inspekcijos atstovė.
Gegužės pradžioje advokatų kontora „Borenius“ inspekcijai pateikė dokumentus dėl „Google“ veiklos Lietuvoje. Inspekcija nutarė, kad „Google Inc.“ ir jos įgaliotas atstovas – advokatų kontora neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyto duomenų valdytojo statuso.
Pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus, įmonė, kuri yra įsteigta ir veikia už Europos Sąjungos ribų, asmens duomenis Lietuvoje tvarkyti gali tik turėdama atstovą – filialą arba atstovybę. Inspekcija pastebi, kad šiuo atveju „Google“ yra įsteigta JAV.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pirmadienį paprašė inspekciją peržiūrėti praėjusį penktadienį priimtą sprendimą, draudžiantį Lietuvoje interneto milžinės „Google“ vykdomą „Street View“ projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų.
„Lietuva neturėtų užsidaryti kaip Šiaurės Korėja. Daugelis Europos šalių, mūsų kaimynai leidžia internete dėti gatvių vaizdus, todėl mūsų institucijų draudimas tą daryti atrodo keistas ir per daug griežtas. Negalime būti tarp atsilikėlių ir ignoruoti informacinių technologijų pažangą“, – sakė E.Masiulis.
Papildyta 15.17 val.: Specialus automobilis turėjo daryti programos „Google Maps“ paslaugai „Street View“ reikalingas nuotraukas. Iš jų būtų sukurtas panoraminis gatvių vaizdas ir taip būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nutarė, jog šis projektas kelia grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą, kadangi renkant minėtus vaizdus bus tvarkomi ir asmens duomenys, pavyzdžiui, gatvėse esantys praeiviai, automobiliai.
Dėl „Street View“ paslaugos kai kuriose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kitose – kilo teisinių ginčų.
„Google“ anksčiau laikėsi pozicijos, kad nuotraukos daromos esant viešose erdvėse, tačiau kai kurie kritikai pastebi, kad fotografuojant iš aukštai, ant automobilio esančios kameros, galima nufotografuoti ir, pavyzdžiui, už tvorų esančią teritoriją, kuri gali būti saugoma nuo viešumos.
Praktika įvairiose šalyse taip pat skiriasi, pavyzdžiui, JAV valdžia „Google“ paprašė išimti su karinėmis bazėmis susijusius vaizdus, naudojantis programa kai kurių šalyse galima „pamatyti“ tik muziejus. 2008 metais „Google“ pradėjo „tušuoti“ žmonių veidus. 2010 metais „Google“ pripažino, kad „StreetView“ automobiliai taip pat rinko neapsaugotų „WiFi“ tinklų duomenis.
Gegužę projekte „Street View“ tapo „matoma“ ir Latvija bei Estija. Lietuvoje projektą ketino vykdyti Estijos geografinių sprendimų bendrovė „Regio“, kuri „Google“ technologiją „StreetView“ Lietuvoje išbandė dar 2010-ųjų pabaigoje.
„StreetView“ leidžia virtualiai apžiūrėti įvairius pasaulio miestus. Ši paslauga veikia daugiau nei trisdešimtyje šalių.
