Beveik visatos amžiaus žvaigždė nuo Žemės nutolusi tik per 190 šviesmečių. Kosminiu masteliu tai prilygtų tai pačiai daugiabučio namo laiptinei arba kaimyniniam privačių namų rajono namui.
„HD 140283“ žvaigždė astronomams žinoma jau daugiau nei šimtmetį. Cheminės sudėties analizės rezultatai jau seniai byloja, kad labai seną žvaigždę sudaro tik vandenilis ir helis – ji, galima sakyti, beveik neturi sunkesnių cheminių elementų. Tai – labai aiškus požymis, kad žvaigždė yra viena iš seniausių ir priklauso pirmųjų visatos žvaigždžių kartai, kai visatoje sunkiųjų elementų įvairovės dar nebuvo. Tiesa, koks yra tikslus jos amžius, iki šiol nebuvo žinoma.
Vis dėlto, kad galėtų nustatyti tikslų senolės amžių, astrofizikai atliko naujus nuodugnius stebėjimus. Iš pradžių H.Bondas su kolegomis per orbitinio teleskopo „Hubble“ objektyvą labai tiksliai išmatavo atstumą iki žvaigždės. Tai sudarė sąlygas nustatyti „tikrąjį“ šviesulio ryškį.
Vėliau tyrėjai įvertino ir faktą, kad „HD 140283“ yra egzistavimo etape, kai vandenilio atsargos branduolyje praktiškai išsekusios ir žvaigždė iš lėto gęsta. Taigi buvo nustatyta, kad žvaigždei yra 13,9 mlrd. metų (su 700 mln. metų paklaida). Žinant, kad pačiai visatai „tik“ 13,77 mlrd. metų, labiau orientuotis reikėtų į minusinę paklaidos pusę (13,2 mlrd. metų).
Taigi „HD 140283“ yra viena pirmųjų visatos žvaigždžių – pirmosios tokių žvaigždžių kartos susiformavo iš pirmapradžių dujų, kuriose visai nebuvo už helį sunkesnių cheminių elementų. Veikiausiai „HD 140283“ – antros žvaigždžių kartos žvaigždė. Pirmosios žvaigždės, kurių sudėtyje išvis nebuvo už helį sunkesnių elementų, buvo ypatingai masyvios ir trumpaamžės (supernovomis jos sprogdavo vos po keleto milijonų metų). Tačiau jų žūtis sudarė sąlygas kitos kartos žvaigždžių gimimui.
Antrosios kartos žvaigždės susiformavo iš dujų, kurių sudėtyje jau buvo nežymūs kiekiai sunkesnių už helį elementų. Sprendžiant iš „HD 140283“ amžiaus, antros kartos žvaigždės susidarė išskirtinai sparčiai – vos per kelis šimtus ar tik kelias dešimtis milijonų metų po pirmosios kartos žvaigždžių sprogimo.
Seniausia žinoma visatos žvaigžde iki šiol buvo laikoma taip pat 13,2 mlrd. metų raudonoji milžinė „HE 1523-0901“, kuri taip pat yra Paukščių Take, tik už 7,5 tūkst. šviesmečių nuo Saulės sistemos. Jos masė sudaro 0,8 Saulės masės. „HE 1523-0901“ pietiniame Žemės pusrutulyje matoma ir pro mažą teleskopą (žvaigždės regimasis ryškis yra 11,1).
