Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Astronautų košmarai, kurių nematome: kinta kraujo sudėtis, iš kaulų dingsta kalcis

Kas mėnesį girdime naujienas apie būsimus žmogaus skrydžius į Mėnulį, asteroidus ar Marsą. Vien liepą „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas paskelbė, kad kompanijoje sugalvota nauja, geresnė nusileidimo Marse technologija. Po savaitės NASA paskelbė apie variklio, kurį naudos nuosava misijos į Raudonąją planetą raketa, bandymus. Tačiau nepamirškime, kad net paprasčiausias įbrėžimas kosmose virsta didele problema.
Nepakartojamos astronauto Scotto Kelly nuotraukos iš Tarptautinės kosminės stoties
Nepakartojamos astronauto Scotto Kelly nuotraukos iš Tarptautinės kosminės stoties / Scotto Kelly nuotr.

Be techninių, inžinerinių užduočių, susijusių su kosminėmis kelionėmis, yra dar viena problemų sritis, rečiau nušviečiama žiniasklaidoje, bet jokiu būdu ne menkesnė, – tai sveikatos ir medicininės pagalbos kosmose esantiems žmonėms klausimai. Per kelis skrydžių į kosmosą dešimtmečius žmonija sukaupė nemenką patirtį, tačiau tolimosioms misijos jos veikiausiai nepakaks.

TKS dar nė karto nepasitaikė rimtų medicininių incidentų. Dabar rizika, kad toli nuo Žemės esantiems kosmoso tyrinėtojams išsivystys koks nors susirgimas, kurio gydymui neišvengiamai reikėtų medikų įsikišimo, minimalus. Daug mėnesių iki skrydžio kosmonautus ir jų šeimų narius stebi gydytojai, nagrinėjantys ligos istoriją ir vertinantys, kaip organizmas reaguoja į vienas ar kitas sąlygas. Tačiau rizika visgi yra – Davidas Greenas, Karališkajame Londono koledže dėstantis aerokosminę fiziologiją, vertina ją 1–2 proc. žmogui per metus. Kai žmonės pradės skraidyti už Žemės orbitos ribų, ši rizika išaugs.

Organizmas nesvarumo sąlygomis

Jau vien pats ilgas buvimas kosmose neigiamai veikia žmogaus organizmą: sunkėja ir dar pavojingesni tampa bet kokie susirgimai ar traumos. Kinta kraujo sudėtis: hemoglobino, eritrocitų ir trombocitų kiekis mažėja, kaip ir bendras kūno cirkuliuojančio kraujo kiekis. Kraujagyslės traukiasi ir plečiasi ne taip, kaip turėtų. Jausmas, lyg netekus kraujo. Jei kraujas teka dėl tikros traumos, organizmas silpsta gerokai sparčiau, nei Žemėje. Pati žaizda – irgi problema. Žemėje kraujas teka žemyn ir susirenka į balutę, tuo tarpu nesvarume apie žaizdą gali susirinkti apžiūrėjimą apsunkinantis kraujo burbulas arba lašeliais išsilakstyti po visą patalpą.

Hormoninė sistema darosi itin nestabili, staigiai susilpnėja imunitetas, tad ir žaizdos gyja ar po ligos sveikstama itin lėtai. Kosmonautas Genadijus Strekalovas papasakojo, kad nuo nedidelio įbrėžimo ranka taip ištino, kad dėl to vos neteko nutraukti misijos. Dėl skrydžio kosmose susilpnėjusio imuniteto žmonės lengviau užsikrečia. Be to, nesvarume iš kaulų pasišalina kalcis – jie tampa daug trapesni – tad, netgi nuo Žemės mastu, nedidelės apkrovos jie gali lūžti, o jų gijimas vyks itin lėtai (jei iš vis vyks). Kosmose netgi vaistus sunku vartoti, jeigu juos reikia suleisti į veną.

Patys sau gydytojai

Didžiausią nerimą kosminiuose skrydžiuose kelia ne lėtinės ligos, o netikėtos traumos. Jas sunkiausia numatyti ir suvaldyti. Susižeidimui didelės fantazijos nereikia: astronautas išeina į atvirą kosmosą, norėdamas atlikti manipuliacijas su kokia nors sunkia įranga, kuri jį prislegia, ar pernelyg apkrauna, kaulas lūžta, o kostiumas praplyšta. Jeigu jam pavyks patekti į kosminį laivą, tolesnė įvykių eiga priklausytų nuo komandos veiksmų, pagalbos iš Žemės ir to, kas yra aparate.

Remiantis žiniasklaidos informacija, astronautai TKS turi nedidelę, bet efektyvią vaistinėlę, kurioje yra priemonių nuo jūros ligos, pykinimo, arterinio spaudimo reguliavimui, preparatai virškinamojo trakto veiklai, nuskausminamieji, antiseptikai, kraujo tekėjimo stabdymo rinkinys ir taip toliau. Taip pat yra automatinis, preparatų injekcijų rinkinys, spaudimo matavimo prietaisai, ultragarsinės diagnostikos aparatas, kurio galima aptikti vidinį kraujavimą, o taip pat akies obuolio skysčio lygio stebėjimo prietaisas (regos sutrikimai – aktualus kosminių skrydžių klausimas).

NASA ir Rusijos Kosmonautų rengimo centro mokymo programose ugdomi ir pagalbos teikimo įgūdžiai. Pavyzdžiui, NASA astronautai privalo mokėti ištraukti dantį arba atlikti tracheotomiją – trachėjos prapjovimą, užsikimšus kvėpavimo takams (dėl traumos, alergijos, užspringimo, etc.).

„Scanpix“/AP nuotr./AMS detektorius Tarptautinėje kosminėje stotyje
„Scanpix“/AP nuotr./AMS detektorius Tarptautinėje kosminėje stotyje

Jei TKS nutinka kas nors tokio, su kuo astronautai susitvarkyti nepajėgia, jie gali nukentėjusįjį išsiųsti kapsule „Sojuz“. Tačiau nukentėjusio kosmonauto grąžinimas į Žemę gali tapti sunkiai įgyvendinama užduotimi. Tarkime, kaip apvilkti kostiumą žmogui, kurio koja sulaužyta arba kuris negali kvėpuoti savarankiškai? Transporto kapsulėje tektų sėdėti susikūprinus, laisvos vietos ten nėra.

O be to, vykdant tolimus skrydžius greitai sugrįžti iš viso nebebus įmanoma, o ryšio signalo vėlavimas bus itin juntamas – iki Marso, kai jis maksimaliai nutolęs nuo Žemės, signalas sklinda 20 minučių, taigi dialogas su gydytojais gali trukti ne vieną valandą. Žmogui, kurio padėtis kritinė, tokios delsos pasekmės gali būti kuo liūdniausios.

Galimi sprendimai

NASA finansuoja dešimtis tyrimų, kurie padės suprasti žmogaus organizmo veikimą komose ir kaip geriau teikti pagalbą. Mokslininkai vadinamose vomit comet („pykinimo kometose“) – paraboline trajektorija skrendančiuose lėktuvuose, kuriuose trumpam (~25 s) sudaroma nesvarumo būsena, – atlieka intubacijas, tvarko žaizdas, lopo kraujagysles ir atlieka kitas manipuliacijas – pavyzdžiui, pašalina auglį.

Kaip galimas chirurginių operacijų atlikimo nevarumo būsenoje sprendimas kuriami specialūs, skysčio pripildyti specialūs burbulai: jie sudaro slėgį, neleidžiantį išsitaškyti kraujo lašeliams ir tampa aplinka, kurioje nėra dulkių ir TKS ore plaukiojančių mikroorganizmų. Wired rašo, kad rudenį toks burbulas tikriausiai bus nuskraidintas į TKS, kur bus išbandytas – kol kas su simuliatoriumi, ne su gyvu žmogumi – tikrame kosmose.

Taip pat būtina išspręsti asnesteziologijos problemas. Pasak anesteziologo Matthieu Komorowskis iš Imperiškojo Londono koledžo, orbitoje sumažėjęs kraujo tūris labai smarkiai veikia narkozės techniką. Būtina atidžiai tikrinti ir kalibruoti preparatų dozes – anestezija toli gražu nėra paprastas ir saugus užsiėmimas ir Žemėje esančiose operacinėse, o kosmose jos poveikis dar nėra išbandytas. Viena iš medžiagų, kurią būtų galima naudoti kosmose – ekstremaliose situacijose naudojamas ketaminas. „Jis neslopina kraujotakos sistemos, nežaloja širdies kraujagyslių sistemos ir tinkamas netekusiems kraujo pacientams, kai pacientui trūksta skysčių ir jis yra šoko būsenos“, – tvirtina Komorowskis. Kosmoso sąlygomis ketaminas galėtų būti saugesnis už tradicinę anesteziją: net keleriopai viršijus reikiamą dozę, rimtų pasekmių veikiausiai nebus.

Robotai kosmose

Taip pat nagrinėjama galimybė į kosmines misijas siųsti robotus chirurgus. Humanoidas Robonaut 2 jau pabuvojo TKS; jis gali laikyti ir perkelti daiktus ir sukurtas taip, kad padėtų kosmonautams kasdieniuose jų darbuose. Dabar NASA tikisi robotui perduoti medicininius įgūdžius. Jis privalės mokėti įvertinti žmogaus sveikatos būklę atlikti injekcijas, naudoti ultragarsinę diagnostikos įrangą ir teikti skubią pagalbą – savarankiškai arba nuotoliniu būdu valdomas iš Žemės. Galiausia tikimasi, kad Robonautas galėtų atlikti sudėtingas chirurgines operacijas, tačiau kol kas tai neapibrėžtos ateities klausimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos