Kietesnis už betoną
NASA pareigūnai ir tyrinėjimų šalininkai pabrėžia, kad norint įsitvirtinti kituose pasauliuose, reikės gyventi ne žemėje; viską, ko reikia žmonių gyvenvietei, gabenti iš Žemės būtų per brangu ir užimtų per daug laiko.
Todėl mokslininkai tiria būdus, kaip auginti pasėlius, gaminti raketinį kurą ir statyti statinius iš ne Žemėje esančių medžiagų. Naujajame tyrime siūloma intriguojanti statybų galimybė: „Hardy“ plytas galima pagaminti Mėnulio ar Marso purvą sumaišius su baltymu, randamu žmogaus kraujyje, ir junginiu, vadinamu karbamidu, gaunamu iš prakaito, ašarų ar šlapimo.
„Mokslininkai bandė sukurti perspektyvias technologijas, kad Marso paviršiuje būtų galima gaminti į betoną panašias medžiagas, tačiau niekada nesusimąstėme, kad atsakymas visą laiką gali slypėti mumyse“, – Space.com sakė pagrindinis tyrimo autorius Aledas Robertsas, Mančesterio universiteto tyrėjas.
A.Robertsas ir jo kolegos laboratorijoje pagamino eksperimentinį betoną iš imituoto Mėnulio ir Marso purvo, kaip rišamąją medžiagą naudodami žmogaus serumo albuminą (HSA) – įprastą kraujo plazmos baltymą. Ši idėja kilo ne iš piršto laužta – gyvūnų kraują kaip skiedinio rišamąją medžiagą šimtmečiais naudojo daugelis kultūrų.
Gauti „nežemiško regolito biokompozitai“ (ERB) buvo tokie pat tvirti kaip įprastas betonas, praneša mokslininkai naujame tyrime, kuris praėjusią savaitę buvo paskelbtas žurnale „Materials Today Bio“.
Mokslininkai ištyrė su tuo susijusius mechanizmus ir galiausiai nustatė, kad HSA baltymai denatūruojasi maišydamiesi su nežemiškojo grunto modeliniu tirpalu ir „sukrenta“ taip, kad suriša medžiagas.
Į mišinį įmaišius karbamido, ERB tapo gerokai stipresni už betoną. Mokslininkai teigė, kad šiuos egzotiškus biokompozitus potencialiai galima spausdinti 3D spausdintuvu, taip palengvinant jų gamybą tolimų pasaulių paviršiuje.
Jie pridūrė, kad toks darbas galėtų padėti apgyvendinti papildomus gyventojus, o tai būtų teigiamas grįžtamasis ryšys, galintis turėti didelės reikšmės tolesniam gyvenimui.
Norint surinkti HSA, reikėtų reguliariai rinkti astronautų (arba kitų žinduolių, jei gyvenvietėje jų būtų) kraują. Tai potencialiai apsunkinanti intervencija, ypač turint omenyje stresą, kurį jau patirtų Mėnulio ar Marso gyventojai (pavyzdžiui, didesnės radiacijos dozės ir psichologinis izoliacijos poveikis). Todėl, pabrėžė mokslininkai, norint patikrinti šią koncepciją, reikia atlikti tolesnius reguliarios astronautų kraujo donorystės poveikio tyrimus.
