Manoma, kad Visatos amžius siekia 13,8 mlrd. metų, taigi galaktika EGS-zs8-1 yra viena iš ankstyviausių kosmose. Tolimesni tyrimai turėtų parodyti, kaip šiose pirmosiose galaktikose susidarė pirmieji sunkūs elementai, kurie būtini gyvybės įvairovei ir tam peizažui, kurį šiandieną matome Žemėje.
Kadangi šviesa iki mūsų keliavo 13,1 mlrd. šviesmečių, galaktika EGS-zs8-1 matoma taip, kaip ji atrodė prieš 13,1 mlrd. metų.
EGS-zs8-1 yra vienas ryškiausių objektų regione, kuris nuo Žemės nutolęs 13 mlrd. šviesmečių. Tyrimo autorių teigimu, kitos galaktikos nuo Žemės nutolusios panašiu atstumu ar netgi labiau, tačiau jos yra per blyškios, kad įžiūrėtume tikslų jų atstumą, rašo Space.com.
„Mes turime labai daug šaltinių, kurių negalime matyti su „Hubble“ teleskopu, kurios greičiausiai yra toliau nuo EGS-zs8-1. Kol kas dar negalime išmatuoti tikslaus jų nuotolio“, – sakė vyriausiasis tyrėjas iš Jeilio universiteto Pascalis Oeschas.
Kad išsiaiškintų nuotolį nuo Žemės iki tolstančio objekto, mokslininkai žiūri, kaip greitai objektas tolsta nuo mūsų planetos. Visata nuolatos plečiasi tarsi pučiamas balionas ar duona orkaitėje, o Visatos objektai vienas nuo kito tolsta tarsi kepamame batone esančios razinos.
Kai objektai nuo mūsų tolsta, jų šviesa pasislenka. Kuo toliau objektas, tuo greičiau jis tolsta nuo Žemės. Taigi matuodami pasislinkimo laipsnį, dar žinomą kaip raudonasis poslinkis, astronomai taip pat pamatuoja ir atstumą.
Kuo didesnis poslinkis, tuo didesnis atstumas. O galaktika EGS-zs8-1 turi didžiausią kada nors išmatuotą poslinkį, skelbia mokslininkai.
Kadangi šviesa iki mūsų keliavo 13,1 mlrd. šviesmečių, galaktika EGS-zs8-1 matoma taip, kaip ji atrodė prieš 13,1 mlrd. metų. Tuomet mūsų Visatai tebuvo 670 mln. metų.
Pirmosios žvaigždės pradėjo formuotis tuomet, kai Visatai buvo 200–300 mln. metų.
