Astronomai atrado milžinišką „barjerą“ mūsų galaktikos centre

Paslaptingas barjeras

Atlikdama tyrimą, Kinijos mokslų akademijos Nankine mokslininkų grupė ištyrė radioaktyviųjų gama spindulių žemėlapį mūsų galaktikos centre ir aplink jį.

Gama spinduliai yra didžiausios energijos šviesos formos Visatoje, o atsiranda kai itin greitos dalelės, vadinamos kosminiais spinduliais, atsitrenkia į įprastą materiją

Žemėlapis atskleidė, kad kažkas netoli galaktikos centro pagreitina daleles iki protu nesuvokiamo greičio – labai artimo šviesos greičiui – ir neleidžia didelei daliai kosminių spindulių patekti iš kitų visatos dalių, lapkričio 9 d. žurnale „Nature Communications“ pranešė komanda.

Tyrėjai šį efektą apibūdino kaip nematomą „barjerą“, kuris apjuosia galaktikos centrą ir išlaiko kosminių spindulių tankį ten gerokai mažesnį nei likusioje mūsų galaktikos dalyje. Kitaip tariant, kosminiai spinduliai gali išeiti iš galaktikos centro, bet sunkiai patenka į jį.

Kaip šis kosminis barjeras veikia arba kodėl jis egzistuoja, lieka paslaptis.

Kosminė sriuba

Mūsų galaktikos centras yra maždaug už 26 tūkst. šviesmečių atstumu (2.45973739 × 10¹⁷ kilometrų) nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne. Tai tanki ir dulkėta vieta, kurioje viename šviesmetyje yra daugiau nei 1 mln. kartų daugiau žvaigždžių nei planetų visoje Saulės sistemoje, o pačiame centre yra supermasyvi juodoji skylė, kurios masė maždaug 4 mln. kartų didesnė už Saulės masę.

Kaip praneša „Live Science“, mokslininkai jau seniai įtaria, kad ši juodoji skylė, pavadinta Sagittarius A*, arba koks nors kitas objektas galaktikos centre pagreitina protonus ir elektronus iki beveik šviesos greičio, todėl susidaro kosminiai spinduliai, kurie sklinda per visą mūsų galaktiką.

ESA/NASA/JPL/Žvilgsnis į Paukščių tako galaktiką mikrobangomis. Virštuinis vaizdas yra sudarytas iš keturių apatinių. Žemiau kairėje – dulkės, dešinėje – dujos, apačioje kairėje – šviesa iš krūvį turinčių įelektrintų dalelių sąveikos, apačioje dešinėje – magnetinis laukas.

Šie spinduliai sklinda per mūsų galaktikos magnetinius laukus ir sukuria didelės energijos dalelių vandenyną, kurio tankis visame yra maždaug vienodas. Ši pastovi dalelių sriuba vadinama kosminių spindulių jūra.

Naujajame tyrime mokslininkai palygino kosminių spindulių tankį šioje jūroje su kosminių spindulių tankiu galaktikos centre. Kosminių spindulių tiesiogiai pamatyti neįmanoma, tačiau mokslininkai gali juos rasti gama spindulių erdvės žemėlapiuose, kurie parodo, kur kosminiai spinduliai susidūrė su kitų rūšių medžiaga.

Naudodama Fermio didelio ploto teleskopo duomenis, komanda patvirtino, kad kažkas galaktikos centre iš tiesų veikia kaip milžiniškas dalelių greitintuvas, šaudantis kosminius spindulius į galaktiką, rašoma „Live Science“.

NASA nuotr./Paukščių Tako centre esantis „Šaulio A*“ regionas.

Tačiau žemėlapis taip pat atskleidė paslaptingą „barjerą“ – aiškų tašką, kuriame galaktikos centro pakraštyje kosminių spindulių tankis labai sumažėja. Tyrėjai teigė, kad šio reiškinio šaltinį nustatyti sunkiau, tačiau jis gali būti susijęs su magnetinių laukų sumaištimi netoli tankaus mūsų galaktikos branduolio.

Norint tiksliai išsiaiškinti, kas vyksta keistose mūsų galaktikos gelmėse, reikia tolesnių tyrimų.