Žemės atmosfera yra sunki – ji laiko vandenį tam, kad šis neišskristų į kosmosą. Iki šiol, siekdami surasti gyvybei tinkamas planetas, astronomai taip pat ieškodavo planetų su sunkiomis atmosferomis.
Jei mokslininkai aptiks deguonies dimerus planetoje, gali būti, kad bus aptiktas ne tik geriamas vanduo ir oras, kuriuo kvėpuojame, tačiau ir gyvenamas pasaulis.
Dabar jie rado naują būdą išmatuoti tolimų planetų atmosferos spaudimą naudodami molekules, kurios jungiasi ir formuoja didesnes molekules, vadinamas dimerais. Šiuo atveju tai yra deguonies molekulės.
Kai planeta praskrieja prieš savo žvaigždę, per planetos atmosferą sklinda šviesa iš žvaigždžių ir vėliau ji kosmosu atkeliauja iki mūsų. Dimerai atmosferoje sugeria šviesą kaip spalvų filtras ant fotoaparato objektyvo, sukurdami anomalijas, aptinkamas tuomet, jei planetos slėgis yra ne mažesnis nei 0,25 baro – pakankamai aukštas, kad planetoje būtų skysto vandens.
Kad išmatuotų planetos slėgį, mokslininkai sklindančių šviesos signalų stiprumą ateityje matuos naudodami „James Webb“ žvaigždžių teleskopą, kuris dabar yra keliamas į orbitą. Tiesa, teleskopas pradės veikti nuo 2018 metų.
Signalai aptinkami tik tuomet, jei atmosferoje yra pakankamai deguonies, o vienintelis mokslininkams žinomas būdas, kaip planeta gali turėti deguonimi prisotintą atmosferą yra fotosintetinis gyvenimas.
Taigi jei mokslininkai aptiks deguonies dimerus planetoje, gali būti, kad bus aptiktas ne tik geriamas vanduo ir oras, kuriuo kvėpuojame, tačiau ir gyvenamas pasaulis.
