Ispanų tyrėjų manymu, Urale galėjo nukristi stambaus asteroido „2011 EO40“ fragmentas. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“
Šių metų vasario 15 d. daugelis Uralo regiono gyventojų stebėjo ugnies kamuolio su dūmų uodega kritimą – meteoroido skrydis pasibaigė ryškiu žybsniu ir sprogimu. Mokslininkų vertinimu, iki sprogimo kosminis kūnas svėrė apie 10 tūkst. tonų, o jo skersmuo siekė apie 17 metrų. Meteorito fragmentų analizės rezultatai atskleidė, kad Čeliabinsko meteoritas priskirtinas paprasčiausiųjų chondritų klasei.
Čekijos, Kolumbijos ir daugelio kitų šalių astronomų atlikti Čeliabinsko meteorito kritimo trajektorijos skaičiavimai byloja, kad asteroidas atskriejo iš asteroidų žiedo, kuris nusidriekęs tarp Marso ir Jupiterio, o priskiriamas apolonų klasei – šios klasės asteroidai periodiškai kerta Žemės orbitos trajektoriją.
Madrido universiteto (Ispanija) tyrėjai Carlosas ir Raulis de la Fuente Marcosai išanalizavo visus apskaičiuotų Čeliabinsko meteorito trajektorijų variantus ir atliko savo skaičiavimus. Tyrėjai teigia, kad Čeliabinsko katastrofos kaltininkas susidarė gana neseniai – prieš 20–40 tūkst. metų, suirus stambesniam asteroidui.
„Labiausiai tikėtina, kad Čeliabinsko meteorito „motininis kūnas“ yra asteroidas 2011 EO40, – dėstoma straipsnyje. – Po jo skilimo susidariusių objektų skriejimo orbitas pakankamai stipriai keičia ne tik Žemės ir Mėnulio gravitacija, bet ir Veneros, Marso bei Cereros trauka. Sprendžiant iš visko, ši meteoroidų šeima negali būti vyresnė nei 20–40 tūkst. metų.“
Anksčiau Rusijos mokslų akademijos Vernadskio geochemijos ir analitinės chemijos instituto darbuotojai iš Čeliabinsko meteorito liekanų buvo nustatę, kad Urale nukritęs kosminis objektas kadaise atskilo nuo stambaus asteroido.
