Už maždaug 184 šviesmečių esanti žvaigždė HD 186302 beveik neabejotinai yra seniai pradingusi mūsų gimtosios žvaigždės giminaitė.
Dauguma žvaigždžių gimsta ne pavieniui, o didelėmis grupėmis – kartais net tūkstančiais. Jos visos susidaro milžiniškuose dujų ir dulkių debesyse, kurie vadinami žvaigždžių lopšiais: ilgainiui gravitacija visą šią materiją sutraukia į tankų rutulį, kuris tampa žvaigždės užuomazga. Manoma, kad būtent taip savo gyvavimą prieš 4,57 mlrd. metų pradėjo ir Saulė.
Bėgant laikui žvaigždės iš lopšio išbarstomos po galaktiką – tačiau dauguma jų turi bent vieną kompanionę. Astronomų skaičiavimai rodo, kad iki 85 proc. visų žvaigždžių lopšį palieka dvinarių, trinarių ar net keturnarių sistemų pavidalu. Į Saulę panašios žvaigždės daugiau nei 50 proc. atvejų pradeda gyvavimą kaip dvinarės.
Šiuo metu mūsų Saulė yra vieniša, tad ji šiek tiek iškrenta iš bendro galaktinio konteksto. Tačiau esama įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad kadaise ji visgi turėjo dvinarę dvynę. O naujausi tyrimai rodo, kad dvynių poromis gimsta didžioji dauguma, jeigu ne visos žvaigždės.
Kita vertus, Saulės sistemą astronomai vertina kaip labai neįprastą sistemą. Vien planetų išsidėstymas atrodo labai netipinis lyginant su kitomis žvaigždžių sistemomis, be to, prie Saulės nėra pačios dažniausios planetos, kuri sukasi apie daugelį kitų žvaigždžių – Superžemės.
Taigi, jeigu kažkada seniai seniai nebūtų nutikę kažkokio kosminio įvykio, dabar Saulė veikiausiai turėtų dvynę. Tačiau neturi. O gal ta dvynė kažkur nuklydo?
Tiksliai žinoma, kad Saulė turi brolių ir seserų – tiesiog juos sunku surasti, mat Paukščių take žvaigždžių yra milžiniškas kiekis, o Saulei giminingos žvaigždės tarp jų pasklido ir pasiskirstė labai plačiai.
Kol kas buvo žinomas tik keletas kandidačių būti Saulės sese. Tačiau astronomų grupė, kuriai vadovavo mokslininkai iš Instituto de Astrofísica e Ciências do Espaço (Portugalija) nusprendė atidaryti savotišką Galaktinę paieškų tarnybą ir seniai dingusių Saulės sesių ėmėsi ieškoti apsiginklavę geresniais įrankiais nei bet kurie mokslininkai anksčiau. O pagrindinis įrankis buvo palydovo „Gaia“ surinkti duomenys apie didesnį kiekį žvaigždžių, kuriose išmatuotas didesnio elementų kiekio dažnumas ir surinkti kiti tikslesni astrometriniai duomenys.
Peržiūrint šią „Gaia“ duomenų bazę ir surasta žvaigždė HD186302 – ne šiaip sesė, bet „ypatinga“ sesė. Kaip du vandens lašai panaši į Saulę.
Tai yra G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, tik per nago juodymą didesnė už Saulę, jos paviršiaus temperatūra ir šviesumas yra labai panašūs į mūsų Saulės. Be to, ir jos cheminė sandara yra itin panaši į Saulės, ir amžius panašus – apie 4,5 mlrd. metų.
Ji yra gerokai artimesnė Saulei už F tipo žvaigždę HD162826, kuri atrastas 2014 metais.
Iš mokslininkams prieinamų duomenų tiksliai negalime nurodyti Saulės gimimo vietos, tad bet kurio mūsų žvaigždei giminingo dangaus šviesulio atradimas tampa tarsi detale, leidžiančia išsiaiškinti Saulės sistemos istoriją.
„Kadangi informacijos apie Saulės praeitį yra nedaug, giminingų žvaigždžių tyrimai gali padėti mums išsiaiškinti, kurioje galaktikos vietoje ir kokiomis sąlygomis susiformavo Saulė“, – sakė Portugalijos mokslininkas Vardanas Adibekyanas.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Vienintelė vieta Visatoje, kurioje, dabartinėmis mūsų žiniomis, egzistuoja gyvybė, yra mūsų Saulės sistema. Tai reiškia, kad Saulės dydis, amžius, temperatūra, šviesumas ir cheminė sudėtis yra su mums pažįstamos gyvybės formos egzistavimu suderinami rodikliai.
Todėl atrodo visai natūralu tikėtis, kad planetose, kurios sukasi apie identiškos sudėties ir savybių žvaigždes – savotiškose planetinėse pusseserėse – taip pat gali išsivystyti gyvybė.
„Kai kurie teoriniai skaičiavimai rodo, jog egzistuoja ne tokia jau ir menka tikimybė, kad vėlyvojo sunkiojo bombardavimo periodu gyvybė iš Žemės pasklido į kitas planetas ar egzoplanetines sistemas. Jeigu mums pasiseks, sužinosime, kad mūsų Saulės dvynė turi ją lydinčių planetų, kad tarp jų yra uolinė sistema, besisukanti gyvybei palankioje zonoje ir, galų gale, kad ši planeta buvo „užteršta“ iš Žemės kilusiomis gyvybės užuomazgomis. Tai būtų tarsi svajonės išsipildymas – apie Saulę 2.0 besisukanti Žemė 2.0“, – sakė V.Adibekyanas.
Žinoma, tam reikėtų labai daug sėkmingų sutapimų. Tačiau kad ir kokia menka tikimybė, jog taip iš tiesų nutiko, tai nėra neįmanoma. Todėl dabar astronomai rezga planus, kaip įžiūrėti požymius, jog apie HD186302 kažkas sukasi.
Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas „Astronomy & Astrophysics“.
