Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Astronomai pirmadienį stebėjo Merkurijaus ir Saulės „šokį“ danguje

Pirmadienį šiek tiek po 14 valandos, nuo Saulės nuslinkus debesims, astronomijos mėgėjai pro teleskopus galėjo išvysti, kaip Merkurijus pradeda dengti Saulės diską ir lėtai juda jos centro link. Mažos Saulės sistemos planetos tranzitas iš Lietuvos kitą kartą bus matomas tik 2032-aisiais, todėl Etnokosmologijos muziejaus darbuotojai pirmadienį praleido prie teleskopų.
Merkurijaus planetos tranzitas priešais Saulę
Merkurijaus planetos tranzitas priešais Saulę / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

„Šiandieninis mokslas apie Saulės sistemą, jos planetas ir palydovus žino labai daug, todėl toks tranzito praėjimas yra tiesiog gražus, retas, emocingas reiškinys, – pasakojo Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. – Jis kartojasi kas keliolika metų o kadangi planetėlė maža – 1,4 karto mažesnė net už Mėnulį ir pakankamai arti prie Saulės, tai iš mūsų Žemės žiūrint tas taškelis atrodo labai mažas.“

Merkurijaus tranzitas
Merkurijaus tranzitas/Dešinėje Saulės disko pusėje, maždaug ties šešioliktos valandos rodykle, matyti juodas taškelis – Merkurijus

Vis dėlto nors ir ne tokį efektingą kaip Veneros, Merkurijaus tranzitą Lietuvoje galima matyti iki pat saulėlydžio. Pasak G.Kakaro, Merkurijus ir Žemė sukasi ta pačia kryptimi, todėl kelionė išsitęsia iki daugiau nei septynių valandų.

VIDEO: Etnokosmologijos muziejuje buvo stebimas Merkuriaus tranzitas per Saulę

Toks Merkurijaus ir Saulės „šokis“ danguje įvyksta kas dešimtį ar keliolika metų ir ne visuomet būna matomas iš Lietuvos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gunaras Kakaras
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gunaras Kakaras

G.Kakaras atkreipė dėmesį, kad norintiems pasižiūrėti Merkurijaus tranzitą reikia naudoti specialius akinius arba tamsintus filtrus, kad būtų apsaugota akių tinklainė.

Etnokosmologijos Muziejaus edukatorius Edgaras Zaronskis prisiminė, kad Merkurijaus tranzitas įdomus istoriškai: anksčiau norintys reiškinį stebėti mokslininkai ruošdavosi į specialias ekspedicijas ir iš jų kartais nebesugrįždavo.

„Fantastika, kad šiais laikais kiekvienas galime tranzitą stebėti pasiėmę vos ne kiaurasamtį. Aišku, Merkurijus yra labai mažas, Saulės užtemimai atrodo daug efektingiau. Procesas nėra labai ypatingas, mes žiūrime tik į planetos šešėlį“, – pasakojo E.Zaronskis.

Tiesa, vien iš tokio planetos ant žvaigždės metamo šešėlio mokslininkai apie planetas gauna daug svarbių duomenų. Pavyzdžiui, sužino jos cheminę sandarą. Specialiais teleskopais Merkurijuje galima pamatyti natrio ir magnio paliekamas žymes.

Gunaro Kakaro nuotr./Merkurijaus tranzitas
Gunaro Kakaro nuotr./Merkurijaus tranzitas

Pasak E.Zaronskio, arčiausiai mūsų žvaigždės iš Saulės sistemos planetų esantis Merkurijus užima maždaug 1/350 Saulės dydžio.

„Kad pamatyme tranzitą, užtenka ir žiūronų. Merkurijus atrodo kaip nedidelis taškiukas, kuris gali menkai skirtis nuo dėmės. Bet ilgai stebint galima pamatyti, kad taškiukas juda per visą Saulės diską“, – kabėjo E.Zaronskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais