Visas Žemėje esantis auksas susidarė prieš milijardus metų įvykus neutroninių žvaigždžių susidūrimui. Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Kembridže (JAV) mokslininkai atskleidė, kad mūsų planetoje esanti didžioji dalis aukso ir kitų sunkiųjų elementų susidarė susidūrus neutroninėms žvaigždėms – supertankioms kadaise sprogusių, už Saulę 1,4-9 kartus masyvesnių žvaigždžių branduolių liekanoms.
Tyrėjų kolektyvas birželį stebėjo toli nuo Saulės sistemos vykusį trumpalaikį (0,2 s trukmės) gama žybsnį GRB 130603B, po kurio susidarė liktinis, keletą parų trukęs infraraudonųjų spindulių švytėjimas. Mokslininkai mano, kad ten susidūrė dvi neutroninės žvaigždės. Po katastrofos galimo susidūrimo vietoje atsirado medžiagos debesis, kuriame, kaip manoma, apstu ką tik susidariusių sunkiųjų metalų – taip pat ir aukso.
„Mūsų vertinimu, susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms, aukso turėtų susidaryti apie 10 mėnulių“, – tvirtina tyrimui vadovavęs Edo Bergeris. Mėnulio masė sudaro 1,2 proc. Žemės masės.
 |
| NASA/„Wikimedia Commons“ iliustr./Neutroninės žvaigždės sandara |
Įprastai gama žybsniai būna dviejų tipų – ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Birželio 3 d. užregistruotas GRB 130603B buvo trumpalaikis. Tačiau po žybsnio likusio infraraudonojo švytėjimo ryškumas nebuvo panašus į tokį, kokį sukelia didžiuliu greičiu skriejančios dalelės, įsirėžiančios į aplink pasitaikiusią medžiagą.
Žybsnio vieta švytėjo taip, tarsi švytėjimą skleistų egzotiški radioaktyvūs elementai. Tokius sukuria neutronais turtinga medžiaga, kuri į kosmosą išmetama susidūrus neutroninėms žvaigždėms. Susidarę sunkieji radioaktyvūs elementai skyla – iš čia ir infraraudonųjų spindulių švytėjimas. Būtent tokį ir stebėjo astronomų komanda.
„Ieškojome „rūkstančio dūmelio“, kuris susietų mūsų stebėtą trumpalaikį gama žybsnį ir neutroninių žvaigždžių susidūrimo galimybę, – paaiškino vienas iš tyrimo bendraautorių Wen-fai Fongas. – Tokiu „rūkstančiu dūmeliu“ galima laikyti radioaktyvųjį GRB 130603B švytėjimą.“
Atsižvelgiant į tai, kiek aukso sukuriama per vieną trumpalaikį gama žybsnį ir kiek tokių žybsnių galėjo būti įvykę per visą visatos egzistavimą, labai tikėtina, kad visas kosmose (taip pat ir Žemėje) esantis auksas gali būti kildinamas būtent iš tokio tipo gama žybsnių.
O kiek aukso yra Žemėje? Kadangi didžioji jo dalis tebeslūgso planetos plutoje (ir mums kol kas nepasiekiama), manoma, kad per visą istoriją žmonės sugebėjo išgauti tik apie 172 tūkst. tonų aukso. Tiek pakaktų išlieti 20,7 m aukščio aukso kubą, rašo Universetoday.com. Kitais vertinimais, aukso žmonija yra radusi ir išgavusi kiek mažiau arba kiek daugiau, tačiau esmės tai nekeičia – Žemės plutoje esantis auksas ne toks jau ir prieinamas... Tai yra viena iš priežasčių, kodėl auksas toks vertingas.
