Visatoje gausu ekstremalių įvykių – žvaigždės reguliariai tampa supernovomis, juodosios skylės galingais sprogimais praryja objektus, o kosminiai susidūrimai išskiria tiek daug energijos, kad iškreipia pačią erdvės ir laiko struktūrą.
Tačiau šis naujas įvykis yra energingesnis nei bet kuris kitas kada nors matytas. Sprogimas, pavadintas AT2021lwx, buvo matomas nuo 2020 m. ir nutolęs nuo mūsų per 8 mlrd. šviesmečių.
Pirmiausia jį aptiko mokslo įstaiga Zwicky Transient Facility (ZTF), o vėliau – Asteroidų susidūrimo su žemės paviršiumi paskutinio perspėjimo sistema (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System, ATLAS) – jos abi skirtos fiksuoti signalus iš kosmoso, kurių ryškumas laikui bėgant kinta. Paprastai tai būna tokie dalykai kaip supernovų sprogimai arba asteroidai ir kometos, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad tai buvo kažkas kita.
Yra dar vienas astronominis objektas, kuris ilgą laiką išlaiko savo ryškumą – kvazarai. Tai supermasyvios juodosios skylės, kurios nuolat „maitinasi“ dulkėmis ir dujomis, įkaitindamos aplinkinę medžiagą iki visoje Visatoje matomo ryškumo. Tačiau paprastai tai gana pastovūs dangaus vaizdai.
„Kvazaruose matome, kaip ryškumas laikui bėgant tai didėja, tai mažėja“, – sakė tyrimo bendraautorius profesorius Markas Sullivanas, – „Tačiau žvelgiant dešimtmetį atgal, AT2021lwx nebuvo aptiktas, o tada staiga jis pasirodo su didžiausiu ryškumu Visatoje, o tai yra beprecedentis reiškinys.“
Vis dėlto tai yra užuomina apie galimą AT2021lwx priežastį. Pagrindinė komandos hipotezė yra ta, kad tai yra savotiškas superaudonas kvazaras, kurio milžiniškas dujų ar dulkių debesis neseniai pateko į supermasyvią juodąją skylę, pasiųsdamas smūgines bangas per likusias toje vietovėje esančias dulkes.
Tolesni stebėjimai gali padėti atskleisti tiesą, tiriant objektą įvairiuose bangų ilgiuose, pavyzdžiui, rentgeno spinduliuotėje.
