Po akinančio žybsnio Čeliabinską sudrebino galinga meteoroido sukelta garsinė sprogimo banga, išdaužiusi pastatų langus. Bangos būta tokios galingos, kad, preliminariais duomenimis, sužeista apie 500 žmonių.
P.Plaito tvirtinimu, panašu, kad su šiandien įvyksiančiu asteroido „2012 DA14“ priartėjimu Čeliabinsko meteoroido sprogimai nesusiję.
P. Plaitas įspėja skaitytojus, kad kaip tik šiuo metu internete – informacijos šia tema pikas ir jis nespėja rasti naujausios informacijos. Be to, interneto platybėse jau pasirodė ir melagingų pranešimų apie neva kitur vykstančius sprogimus (pvz., įdėtas liepsnojančio kraterio vaizdo siužetas, nors iš tiesų tai – garsusis ne vieną dešimtmetį liepsnojantis gamtinių dujų krateris Turkmėnijoje). Mokslininkas ragina neprarasti blaivaus proto ir panašaus pobūdžio informaciją vertinti skeptiškai.
Internete kaip grybai po lietaus dygsta ir naujausi vaizdo siužetai iš Čeliabinsko. Krintantį meteoritą nufilmavo ne vieno automobilio vaizdo registratorius.
Astronomo teigimu, virš Čeliabinsko sudegė meteoroidas – aplink Saulę ar kitą žvaigždę skriejantis mažų matmenų, nuo kelių mikrometrų iki kelių dešimčių metrų, kietasis kūnas. Sąveikaudamas su planetos atmosfera jis sukelia meteoro arba bolido reiškinį. Nukritęs ant planetos paviršiaus meteoroidas vadinamas meteoritu.
„Iš to, ką matau vaizdo siužetuose ir fotografijose, mėginu sudėlioti bendrą įvykio vaizdą ir nusakyti, kas iš tiesų įvyko, – rašo P. Plaitas. – Visų pirma, nemanau, kad tai kaip nors susiję su asteroidu „2012 DA14“. Pirmiausiai todėl, kad sprogimas įvyko 16 valandų anksčiau už asteroido priartėjimą. Atsižvelgiant į 8 km/s greitį, tai reiškia, kad Čeliabinsko bolidas nuo „2012 DA14“ nutolęs beveik per 0,5 mln. km. O tai reiškia, kad jis skriejo visai kita orbita.“
„Kitas argumentas: sprendžiant iš Čeliabinsko paros laiko ir orientuojantis pagal tekančią Saulę, bolidas skriejo iš rytų į vakarus (galiu klysti, bet taip galima spėti iš vaizdo medžiagos). Tuo tarpu „2012 DA14“ prie Žemės artėja iš pietinės pusės į šiaurę. Tad bet koks asteroido fragmentas, jei jis būtų pasirodęs danguje, būtų skriejęs iš pietų į šiaurę.“
„Tad dar sykį kartoju, manau, kad tai nesusiję su asteroidu „2012 DA14“. Tiesa, turiu pripažinti, kad aplinkybių sutapimas tiesiog neįtikėtinas!“ – teigia P. Plaitas.
„Kokio dydžio buvo meteoroidas – nežinau. Kol kas pernelyg mažai informacijos, o ir ji – padrika. Tiesa, kalbant apie „sprogimą“ – žinau, kad daugelis žmonių sakys, jog tai buvo į žemę įsirėžusio meteoroido sprogimas, tačiau labiau tikėtina, kad Čeliabinską sudrebino ir nuniokojo ne sprogimas, o garsinė banga, kurią sukėlė daugybę kartų už garso greitį didesniu greičiu skriejęs bolidas. Panašiu principu, tik ne tokias galingas garso bangas sukelia viršgarsinį greitį pasiekę naikintuvai.“
„Sprendžiant iš visko, labiausiai tikėtina, kad kosminis kūnas suiro ne vieno kilometro aukštyje ir žemės nepasiekė – galbūt pabiro nuolaužos, – samprotauja P. Plaitas. – Taip nutinka daugelio didžiulių meteorų atveju: tada žemėn pasipila meteoritai (bolido fragmentai, krintantys ant žemės). Kokio dydžio buvo šis „akmenėlis“ paaiškės, kai bus rasta kritimo vieta.“
„Dėmesio verta ir dūmų uodega. Akivaizdu, kad ji tarsi perskelta perpus. Spėju, kad meteoroidas toje vietoje suiro. Nieko stebėtino – taip nutinka. Tiesa, tai reiškia, kad skirtingi fragmentai žemę galėjo pasiekti skirtingose vietose ir skirtingu laiku. Tad kritimo vietų gali būti ne viena“, – teigia jis.
