NASA žvaigždžių sistemą, kurioje yra ir Kepler-62f, atrado dar 2013-aisiais, ir tuomet ją apibūdino kaip labiausiai tinkamą gyvybei iš penkių sistemoje atrastų planetų. Tačiau informacijos apie planetos atmosferą astronomai nerado.
Vėliau A.Shields kartu su Vašingtono universiteto astronomų grupe iš turimų duomenų apie jos orbitą ir klimatą sukūrė planetos atmosferos kompiuterinį modelį.
„Nustatėme, kad dėl daugialypės planetos atmosferos sudėties planeta gali būti pakankamai šilta, kad jos paviršiuje egzistuotų skystas vanduo. Todėl ši planeta yra rimta kandidatė gyvybei“, – sakė A.Shields.
Anglies dioksidas sudaro 0,04 proc. Žemės atmosferos. Kadangi Kepler-62f yra kur kas toliau nuo žvaigždės nei Žemė nuo Saulės, pakankamai šilta temperatūra skystam vandeniui galėtų egzistuoti tik tokiu atveju, jei jos atmosferoje būtų daugiau anglies dioksido.
Mokslininkų kompiuterių simuliacijos rodo, kad Kepler-62f atmosfera galėtų būti iki 12 kartų storesnė nei Žemės, o jos anglies dioksido kiekis galėtų svyruoti nuo tokio pat lygio kaip Žemėje iki 12, 5 tūkst. kartų didesnio.
Remiantis skirtinga numanoma planetos atmosferos sudėtimi sukurti skaičiavimai parodė, kad egzistuoja daugybė scenarijų, kurie sudarytų sąlygas planetai būti gyvenamai.
A.Shields sako, kad tam, jog planeta išliktų gyvenama visus metus, jos atmosfera turėtų būti nuo trijų iki penkių kartų storesnė nei Žemės ir sudaryta beveik vien iš anglies dioksido.
Net jei planeta neturi tokios atmosferos sudėties, jos orbita leistų planetos paviršiaus temperatūrai per tam tikrus planetos metų laikotarpius atšilti virš nulio.
