„Vanduo yra paprastai laikomas pagrindine sąlyga egzistuoti gyvybei – bent jau kiek žinome, taip yra Žemėje. Dėl šios priežasties, vandens garų išsiveržimas Europos paviršiuje pritraukė ypatingą mokslininkų dėmesį“, – sako Lorenzas Rothas iš Pietvakarių tyrimo instituto JAV, Kiolno universiteto atstovas, kuris yra pagrindinis tyrimo autorius.
2012-aisiais, lapkričio bei gruodžio mėnesiais, „Hubble“ teleskopas užfiksavo ultravioletinę spinduliuotę. Ši ultravioletinė spinduliuotė sklido iš Europos šiaurinio poliaus.
Šią spinduliuotę sukėlė intensyvus Jupiterio magnetinis laukas, kuris priverčia daleles pasiekti tokią energiją, jog jos atsitrenkia ir išskaido vandens molekules į deguonies bei vandenilio jonus, kurie palieka savo spalvotą pėdsaką – ultravioletinės spinduliuotės pašvaistę.
Mokslininkai mano, jog dideli lūžiai Jupiterio palydovo Europos paviršiuje gali būti vietos, pro kurias ir veržiasi vandens garai į kosmosą.
„Atradimas, jog vandens garai veržiasi netoli ašigalių, sustiprino Europos vaidmenį kaip potencialią kandidatę gyvybei. Tačiau mes kol kas nežinome ar šis požeminis vanduo susisiekia su priepaviršiniu skystu vandeniu“, – sakė prof. Rothas.
Iki šiol yra atrastas vos vienas palydovas visoje Saulės sistemoje, kuriame būtų panašių vandens išsiveržimų. 2005-aisiais, NASA "Cassini" palydovas panašius procesus užfiksavo Saturno palydovo Encelado paviršiuje.
