Paaiškėjo, jog tai – beprecedentė šešiauodegė kometa. Kometas, skirtingai nei asteroidus, sudaro daugiausia ledas ir sušalusios dujos su dulkių priemaišomis. Kai jos atsiduria vidiniuose Saulės sistemos rajonuose, ledas pradeda garuoti, ir kometai „užauga“ uodega, kurią sudaro dulkės ir dujos. Dujinę (joninę) ir dulkių uodegas gali skirti nedidelis kampas – tada kometa tampa dviuodege. Tačiau šešiauodegių kometų astronomams dar neteko matyti.
Kalifornijos universiteto Los Andžele astronomas Davidas Jewittas su kolegomis kometą P/2013P5 stebėjo šių metų rugpjūtį. Tyrėjai ją priskyrė pagrindinės juostos kometų būriui – jam priklausiančios klajūnės nuo Saulės nutolsta ne toliau nei Jupiterio orbita. Didžioji dalis ledo tokiose kometose jau būna išgaravusi, todėl šios kometos kartais vadinamos „aktyviaisiais asteroidais“.
Astronomai pastebėjo ne tik 6 uodegas, bet ir tai, kad per dvi savaites reikšmingai pakito uodegų kampai. Jie pažymi, kad kometos „puošmenas“ veikiausiai sudaro dulkės, nes ledo jos galvoje (komoje) jau neturėtų būti likę. Kitas galimas paaiškinimas – kometa buvo susidūrusi su kitu kosminiu kūnu. Vis dėlto stebėjimų duomenys byloja, kad uodegos išlieka stabilios ilgą laiką, o tai reiškia, kad jos atsirado ne dėl išorinio smūgio.
„Užsitęsęs dulkių šleifų driekimosi periodas gali būti aiškinamas masės praradimu dėl nestabilaus sukimosi, – pažymima mokslininkų straipsnyje. – Spėjame, kad kometą P/2013P5 iki suirimo greičio įsuko spindulinė trintis.“
