Nauji tyrimai rodo, kad motorikos kontrolės užduotis gali būti supaprastinta, jei grobiui gaudyti pasirenkama viena ranka.
Mokslininkai, naudodami Kalifornijos dvispalvius aštuonkojus (Octopus bimaculoides), ištyrė šių bestuburių reakciją į krabus ir krevetes, įmestus į jų akvariumus. Aštuonkojai buvo pasislėpę urveliuose, iš kurių žvelgė viena akimi. Šimtai vaizdo įrašų atskleidė, kad aštuonkojai savo grobiui pagauti nuolat naudojo antrąją ranką nuo vidurio, iš tos pusės, kurioje buvo jų budri akis. Prireikus pasitelkdavo ir gretimas rankas.
„Nors aštuonios rankos turi bendrą anatomiją ir yra laikomos lygiavertėmis, toks rankų naudojimas konkretiems veiksmams atlikti gali atspindėti subtilias evoliucines adaptacijas“, – savo paskelbtame straipsnyje rašo tyrėjai.
Krabai ir krevetės juda skirtingai ir skirtingu greičiu, todėl aštuonkojai kiekvienai iš jų naudoja skirtingus puolimo metodus. Pavyzdžiui, antrosios rankos „katės judesys“, panašus į puolimą, buvo naudojamas prieš krabus, kurie šliaužia daug lėčiau nei skrajojančios krevetės.
Greitesnes ir vikresnes krevetes aštuonkojai antrąja ranka vijosi lėčiau, galbūt subtiliai maskuodami rankos judesius.
„Aštuonkojai garsėja mimikrija maitinimosi metu, ir mes spėjame, kad jie svyruoja rankomis šalia krevečių, siekdami pripratinti krevetės anteną ir uropodo jutimo plaukelius, taip sumažindami tikimybę joms pabėgti“, – rašo tyrėjai.
Kai kontaktas buvo užmegztas, greta rankos – pirma ir trečia – buvo naudojamos grobiui sulaikyti.
Antrosios rankos atakos nuoseklumas mokslininkus šiek tiek nustebino, turint omenyje, kad aštuonkojai dažnai atrodo menkai koordinuoti, tačiau tyrėjai teigia, kad tai greičiausiai susiję su jų regos lauku.
„Kadangi kiekviena aštuonkojo akis aprėpia maždaug 180 laipsnių vaizdą, praktiškai nesusikertant, ir pasižymi ribotu akių judesiu ir jokiais galvos judesiais, tikėtina, kad aštuonkojai mieliau taikinį pastato viduryje, o ne ties regos lauko riba“, – rašo tyrėjai.
Kitas biologų žingsnis – išanalizuoti, kaip neuronų veikla susijusi su tokiais tiksliais motoriniais judesiais. Mokslininkai nemano, kad aštuonkojų centrinė nervų sistema būtinai dalyvauja įdarbinant papildomas rankas grobiui gaudyti – vietoj to, tikėtina, kad tai labiau refleksinis veiksmas.
Geriau supratę šios rankų koordinacijos mechaniką, mokslininkai teigia, kad tai taip pat galėtų padėti kuriant robotus, ypač tuos, kurie ketina dirbti po vandeniu.
„Aštuonkojai yra labai stiprūs“, – sako biologas ir tyrimo autorius Trevoras Wardillas iš Minesotos universiteto.
„Galime pasimokyti iš aštuonkojų, tuomet galėsime pritaikyti žinias, kurdami povandenines transporto priemones ar robotus“, – tęsė jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Current Biology“.
