Pasak jų, pasaulis turi iki amžiaus vidurio pereiti prie tokio mitybos plano, jei nori išlaikyti 10 mlrd. žmonių populiaciją, apriboti klimato kaitą ir užkirsti kelią milijonams pirmalaikės mirties atvejų.
Mėsos (beveik) nėra
Ketvirtadienį žurnale „The Lancet“ paskelbtas išvadas parengęs kolektyvas sako, jog kai kurių maisto produktų, tokių kaip mėsa ir cukrus, suvartojimas iki 2050 metų turi sumažėti perpus, kad sumažėtų problema dėl 3 mlrd. per daug arba per mažai valgančių žmonių.
Turtingesnės šalys turi smarkiai sumažinti mėsos suvartojimą, o tokiuose regionuose, kaip Pietų Azija, šiuo metu žmonėms dėl raudonos mėsos trūkumo neužtenka kalorijų ir baltymų.
Gyvulininkystė daro katastrofišką poveikį aplinkai: nulemia iki 18 proc. pasaulinės taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir prisideda prie miškų naikinimo bei vandens trūkumo.
Pagal naująjį režimą suaugusieji galėtų suvartoti 14 gramų raudonos mėsos per dieną – tai prilygsta pusei kumpio griežinėlio – ir iš jos gauti ne daugiau kaip 30 kalorijų.
Mėsainio paplotėlis iš 120 g mėsos turi maždaug 220 kalorijų, o Šiaurės Amerikos gyventojai suvartoja daugiau nei šešiskart didesnį raudonos mėsos kiekį per dieną nei šiuo metu rekomenduojami 50–70 gramų.
Pagal siūlomą dietą rekomenduojama suvartoti per dieną ne daugiau kaip 29 g paukštienos – maždaug pusantro vištienos gabaliuko – ir 13 g kiaušinių – tik pusantro kiaušinio per savaitę.
Daugiau vaisių ir daržovių
Ekspertų grupė nurodo, kad vaisių, daržovių ir pupinių, tokių kaip avinžirniai ir lęšiai, suvartojimas turi padidėti daugiau nei dvigubai, ypač neturtingesnėse šalyse, kur daugiau kaip 800 mln. žmonių gauna nepakankamai kalorijų.
Reikia vartoti daugiau viso grūdo produktų, įskaitant miežius ir ruduosius ryžius, bet krakmolingų daržovių, tokių kaip bulvės ir manijokai, suvartoti galima 50 g per dieną, sako straipsnio autoriai.
Ekspertai nurodo, kad ideali dieta įvairiuose regionuose būtų skirtinga, ir pabrėžia, kad savo valgiaraščiu siekė pademonstruoti, kaip visi galėtų gauti 2,5 tūkst. kalorijų per dieną, būti sveiki ir padėti planetai.
„Itin svarbu valgyti mažiau raudonos mėsos, o tai dažniausiai yra iššūkis keičiant žmonių elgesį“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas straipsnio autorių, Potsdamo klimato kaitos poveikio tyrimų instituto direktorius Johanas Rockstromas.
„Tačiau toks pat dramatiškas klausimas, apie kurį mažiau kalbama, yra tradicinių grūdinių (produktų) ir krakmolingų daržovių (vartojimo) sumažinimas, pereinant prie riešutų, vaisių, daržovių ir pupinių kaip pagrindinio maisto šaltinio“, – sakė jis.
Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad pagal jų dietą padidėtų svarbiausių maistinių medžiagų suvartojimas ir sumažėtų sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų rūgščių suvartojimas.
Sveikatai naudingų riebalų šaltinių, tokių kaip riešutai ir sėklos, tais laikais bus galima suvalgyti daugiau, pavyzdžiui, iki 75 g žemės riešutų per dieną, bet reikės mažinti kitų nesočiųjų riebalų rūgščių suvartojimą mažiau valgant tokių produktų kaip riebi žuvis.
Naujoji dieta visame pasaulyje galėtų užkirsti kelią iki 11,6 mln. pirmalaikės mirties atvejų per metus, tvirtina jos kūrėjai.
