Šalyje populiarėja ir išmanus tikslusis ūkininkavimas, naudojantis daiktų internetą ir blokų grandinės (blockchain) technologiją, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris, profesorius Antanas Maziliauskas.
Mokslininkas pripažįsta, kad problemų su klimato kaita mūsų šalyje netrūksta – pavyzdžiui, Lietuva yra viena iš paskutinių Europoje pagal anglies dioksido teršalų išmetimo kiekius iš naujų automobilių, o pagal atsinaujinančių šaltinių vartojimą transporte gerokai atsiliekame ne tik nuo lyderiaujančių švedų, tačiau ir nuo visos ES vidurkio. Vis dėlto, prof. A. Maziliauskas tikina, jog bent jau žemės ūkio sektoriuje padėtis teikia vilties.
„Tikrą proveržį šiandien išgyvena bioekonomika – tvari atsinaujinančių biologinių išteklių gamyba ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimas į pridėtinę vertę turinčius produktus. Sėkmingų projektų netrūksta – antai 2018-aisiais nacionaliniame konkurse „Metų paslauga“, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija, kategorijoje „Metų mokslo paslauga“ buvo išrinktas mūsų projektas, skirtas maisto atliekų perdirbimui į trąšas“, – pažymi profesorius.
Maisto atliekos ir jų perdirbimas yra visame pasaulyje aktuali problema, ypač kalbant apie kovą su klimato kaita – sąvartynuose pūvantis maistas pavirsta į metaną, itin galingas dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Beieškodamas sprendimo, VDU Žemės ūkio akademijos docentas Juozas Pekarskas kartu su kitais ekspertais atrado netikėtus pagalbininkus: juodąsias plokščiamuses lervas, kurių dėka maisto atliekas galima perdirbti ir panaudoti kaip kompostą, paversti į įvairias granuliuotas trąšas, dirvos gerinimo priemones. „Metų mokslo paslauga“ išrinktas projektas – pirmasis, kuriame tokios lervos buvo pritaikytos atliekų perdirbimui.
Ne mažiau naudinga inovacija, kurią kartu su VDU mokslininkais tobulina ir taiko verslininkai – biodujų gamyba iš atliekų. Biodujos yra atsinaujinantis energijos šaltinis, prisidedantis prie tvaraus žemės ūkio vystymo ir itin svarbus kaip ekologiška ir pigesnė alternatyva aplinką teršiantiems šaltiniams.
„Biodujų, kaip ir energijos apskritai, gamyba iš atliekų yra labai perspektyvi, ypač kalbant apie poveikį aplinkai. Šioje srityje mūsų mokslininkai dirba labai aktyviai – ne tik vykdo tyrimus, kaip užtikrinti, kad atliekos turėtų didžiausią energetinę vertę ir ekologinis procesas būtų kuo efektyvesnis, bet ir bendradarbiauja su verslininkais, konsultuoja įmones, dirbančias su biodujomis“, – paaiškina prof. Antanas Maziliauskas.
Technologinė revoliucija gali padėti įveikti klimato krizę
VDU Žemės ūkio akademijos kancleris pastebi, jog šiais laikais žemės ūkis vis labiau remiasi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, tokiomis kaip dronai ir daiktų internetas – įrenginių, galinčių keistis duomenimis be žmogaus įsikišimo, tinklas. Pastarasis yra vienas iš kertinių išmanaus ūkio elementų – pavyzdžiui, diegiamos sistemos, kuriose pasėlių laukai yra stebimi pasitelkiant įvairius jutiklius, matuojančius temperatūrą, drėgmę ir t. t. Daiktų internetas neatsiejamas nuo kitos naujovės – blokų grandinės , kuri padeda duomenimis keistis efektyviau ir saugiau.
„Blokų grandinė – tai didelių duomenų naudojimas pasitikėjimo pagrindu. Išmanus ūkis, arba tikslusis ūkininkavimas, naudoja išties daug duomenų – pavyzdžiui, ekologiška ir išteklius tausojanti drėkinimo sistema fiksuoja, apdoroja informaciją apie dirvožemį, melioracijos sistemas, meteorologiją ir t. t. Blokų grandinė padeda šiuos duomenis lengvai apdoroti – automatizacijos, skaitmenizacijos dėka ūkininkai gali sutaupyti daug laiko, dirbti efektyviau. Trumpiau tariant, kadangi išmanus ūkis padeda taupiai naudoti išteklius, jis kartu mažina ir klimato kaitos padarinius“, – pasakoja kancleris.
Traktoriai, atliekantys kelis darbus vienu metu, robotizuotas gyvulių šėrimas, preciziškas augalų tręšimas, javų nuėmimas, medienos apdirbimas – tai tik keletas iš daugybės sričių, kuriose naudojamos išmanaus ūkio technologijos. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) rengėjai pažymi, kad vyksta technologinė revoliucija, kuri turi didelį potencialą ženkliai prisidėti prie teigiamo poveikio aplinkai, sėkmingiau kovoti su klimato kaitos pasekmėmis.
„Robotai jau keičia žmones įvairiuose žemės ūkio darbuose, pradedant laistymu ir baigiant kenkėjų naikinimu bei derliaus nuėmimu. Net traktoriai ilgainiui gali tapti savivaldžiais. Kuriami pilnai automatizuoti, vertikalūs ūkiai, užtikrinantys maksimalų erdvės ir gamybos efektyvumą. Šios ir įvairios kitos inovacijos bei technologijos žada efektyvesnę maisto gamybą – mažinant išmetamų teršalų kiekius“, – apibendrina PEF organizatoriai.
Ekologiška alternatyva miesto žmogui
Vertikalus ūkis – tai vis populiarėjantis reiškinys, kai žalumynai, uogos ar kiti augalai yra auginami vertikaliai, pavyzdžiui, apželdinant pastatus dideliuose miestuose arba auginant juos patalpose, o ne lauke. Tokie ūkiai gali būti gerokai produktyvesni už įprastus žemės laukus ir prisidėti prie aplinkos tausojimo, apsieinant be dirvožemio ar didelių vandens ir kitų išteklių kiekių.
Savaime suprantama, gausesnė žaluma ypač praverčia miestuose, kur augalija sugeria žalingą anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi – taigi, šalina dujas, kurios sukelia klimato kaitą. Vertikaliuose ūkiuose populiari hidroponika – tai augalų auginimas vandenyje, nenaudojant dirvožemio, išvengiant permainingų klimato reiškinių, sausrų, stichinių nelaimių. Maža to, nenaudojamas iškastinis kuras, o vanduo naudojamas itin taupiai.
„VDU tyrėjai kartu su partneriais jau trejus metus ne tik Lietuvoje, bet ir Afrikoje, Malyje taiko hidroponinę technologiją – mokslininkai tiria ir demonstraciniuose ūkiuose pristato ūkininkams, kaip uždarose patalpose nenaudojant dirvožemio ir naudojant labai mažai vandens galima užauginti žalią pašarą gyvuliams. Toks augalų auginimas aktualus ne tik sausrų kamuojamai Afrikai, tačiau ir Lietuvai – hidroponinės technologijos leidžia užauginti didelės vertės žalią pašarą ar maistinius augalus, uždaroje patalpoje palaikant nuolatinę 23-26 laipsnių temperatūrą ir augalams tinkamiausią drėgmę, be jokios rizikos ir tausojant gamtinius išteklius“, – pasakoja Malyje projektą inicijavęs prof. Antanas Maziliauskas.
VDU mokslininkai klimato kaitai skiria ypatingą dėmesį – tyrinėja jos poveikį augalams ir gyvūnams, rengia rekomendacijas, kaip mažinti jos neigiamus padarinius, įgyvendina įvairius aplinkosauginius projektus. Pavyzdžiui, VDU Žemės ūkio akademijoje jau du dešimtmečius veikia Ekosistemos monitoringo stotis Utenos rajone, universitete įsteigtos įvairios modernios laboratorijos, tarp jų – ir skirta klimato kaitos pokyčių tyrinėjimams.
Nuošalėje neliko ir taršus transporto sektorius – Lietuvos mokslo premijos laureatės prof. dr. Violeta Makarevičienė ir dr. Eglė Sendžikienė kartu su kolegomis jau daugiau nei dešimtmetį VDU Žemės ūkio akademijoje tyrinėja augalų tinkamumą biokurui, biodegalams, augina dumblius, iš kurių jos gamina ir tiria ekologiškus, gamtos neteršiančius degalus.
Netolimoje ateityje VDU bus įsteigtas Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras, kuriame visuomenei ir verslui bus pristatomi universitete vykdomų tyrimų rezultatai ir iš kitų pasaulio institucijų gauta aktualiausia informacija, bus teikiamos mokslininkų rekomendacijos. Naujasis centras bus ir švietėjiško pobūdžio: tai yra, visi norintys čia susipažins su aplinkosauginėmis idėjomis, kurias gyventojai galės įgyvendinti patys ir taip prisidėti prie visuotinės kovos su klimato kaita.
