Siekdami palengvinti žmonių gyvenimą, šio centro mokslininkai kuria ir tobulina išmaniojo būsto technologijas, gebančias nustatyti namų gyventojų įpročius bei gyvenseną ir į ją aktyviai reaguoti, o ne tik vykdyti žmogaus nurodymus.
Nuo 2000 m. centre atliekami išmaniųjų namų tyrimai, čia kuriami metodai ir technologijos. Tarp įgyvendintų projektų – integruota sveikatinimo sistema „Gudris“, išmaniosios virtuvės sistema „Fėja“, e. šaldytuvo prototipas bei inovatyvios būsto išmaniosios aplinkos technologijos ir paslaugos, savarankiškai priimančios sprendimus pagal žmogaus įpročius.
Internetu sąveikaujanti išmaniųjų namų įranga, kaip antai išmanios šildymo, vėdinimo, apsaugos ir kitos panašias sistemos, arba dar kitaip – daiktų internetas (angl. – Internet of Things), toli gražu jau ne naujiena ir pirkėjams Lietuvoje.
Dalis mūsų tokiuose namuose jau apsistoję, tačiau prof. Egidijus Kazanavičius teigia, kad išmanumo samprata yra kur kas platesnė, nei dauguma vartotojų šiandien mano.
Daiktai išmaniaisiais laikomi tada, kai jie sugeba remdamiesi mūsų pojūčiais, veiksmais ir aplinkos pokyčiais patys priimti sprendimus.
„Daiktai išmaniaisiais laikomi tada, kai jie sugeba remdamiesi mūsų pojūčiais, veiksmais ir aplinkos pokyčiais patys priimti sprendimus. Tuomet jie atlieka veiksmus, o po to vėl mokosi ir kitą kartą priima protingesnius sprendimus.
Kitaip sakant, tai yra tokie daiktai, kurių programinė įranga gali pati save keisti. Pavyzdžiui, Lietuvoje vadinamos „išmaniosios“ šildymo ar elektros apskaitos sistemos dažnai vis dar nėra išmanios – jos veikia pagal tvarkaraštį ir šildo priklausomai nuo aplinkos temperatūros ar paros laiką“, – tvirtina pašnekovas.
Pavyzdžiui, tikrai išmani šildymo sistema reaguoja į viso pasaulio klimato kaitą ir temperatūrinius pokyčius Lietuvos regionuose, priduria profesorius.
„Ji taip pat reaguoja į tai, kas vyksta namuose. Tokiu principu pati sistema reguliuoja ir valdo šildymą optimaliausiu būdu, pagal tam tikrus kriterijus, kurių vartotojui net nereikia žinoti ir nustatinėti. Sistema žino vartotojo poreikius, tai, ko jis nori“, – teigia prof. E. Kazanavičius.
Realaus laiko kompiuterių sistemų centre atliekami išmaniosios aplinkos bei daiktų ir paslaugų interneto taikomieji bei priešakiniai tyrimai.
Namai seks savo šeimininką
Būtent tokių sistemų galime tikėtis ateityje ir vienas iš pagrindinių jų komponentų – tai vadinamos sprendimų priėmimo sistemos. Jos leis išmaniuosiuose namuose integruotoms apšvietimo, šildymo, elektros bei kitoms sistemoms žinoti vartotojo poreikius ir jais remiantis priimti protingus sprendimus.
Kol kas didžiausias iššūkis išmaniųjų būstų srityje – labai tikslus asmens vietos nustatymas, pagal kurį sistema ir veikia.
„Pavyzdžiui, žmogui išėjus iš namų, sistema išjungia šildymą. Pradėjus judėti link namų, pradeda parenginėti ir įjungia šildymą, vėdinimą bei visą kitą įrangą, kuri yra reikalinga“, – pasakoja Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius.
Svarbiausia, kad visa tai padaro pati sistema – vartotojui nereikia žinoti technologinių ypatumų. Įranga savarankiškai, be jokio žmogaus įsikišimo, priklausomai nuo jo poreikių bei įpročių, atlieka reikiamus veiksmus.
Tokios daiktų interneto technologijos gali padėti automatizuoti ne tik namus, bet ir ūkį. Išmaniojoje žemdirbystėje naudojami įrenginiai sukaupę duomenis gali patys juos analizuoti: pavyzdžiui, pagal oro sąlygų ir dirvos parametrus prognozuoti augalų ligas bei rekomenduoti priemones jų prevencijos vykdymui. Sensoriai, galintys tiksliai įvertinti vandens ir trąšų kiekio poreikį, leidžia naudoti kintamo intensyvumo tręšimą ir laistymą, taip skatindami mažesnę aplinkos taršą ir tvarų ūkininkavimą. Kai kuriuose Lietuvos ūkiuose jau diegiami panašūs sprendimai.
Keisti požiūrį į inovacijas
Kalbėdamas apie tai, kaip verslas prisideda prie inovacijų kūrimo ir pristatymo rinkoms, profesorius pastebi, kad inovacijas kuriančio verslo Lietuvoje kol kas dar nėra daug.
„Inovacija yra tai, ką tu pasiūlai šiandien ir ko vartotojas dar neturi. Kol kas Lietuvos verslas daugiau pritaiko vakaruose sukurtas inovacijas.
Norint kurti inovacijas, reikalingi mokslinių tyrimų arba inovacijų skyriai, kokius turi didžiosios įmonės Vakarų Europos šalyse. Sunku pasakyti, kiek tokių kompanijų yra Lietuvoje, bet tam tikros užuomazgos tikrai yra. Atsiranda mokslinių tyrimų ir inovacijų departamentai, kompanijos kuria savo inovatyvius produktus“, – džiaugiasi prof. E. Kazanavičius.
Pagalba mažosioms įmonėms
Pašnekovas išskiria mažąsias įmones, kurioms inovacijas kurti sudėtingiau.
„Mažosios įmonės yra labai žingeidžios, tačiau joms išeiti į globalią rinką su tokiomis inovacijomis yra praktiškai neįmanoma.
Kaip tik todėl Europos Komisija yra inicijavusi galingą priemonę, vadinamą inovacijų tinklais (angl. innovation hubs), kuriais yra siekiama valstybes nares integruoti į vieną bendrą didelę europinę platformą inovacijų vystymui ir plėtrai“, – tvirtina profesorius.
Nepaisant visų sunkumų mokslui sėkmingai bendradarbiauti su verslu, inovacijų kūrimas vyksta ir bendradarbiavimo tempai Lietuvoje tik auga.
„Prie to dirbame įnirtingai, tačiau dar geresniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui reikalingos investicijos ir rizikos kapitalas, kurio intensyviai ieškome. Pirmieji žingsniai yra, bet jie labai sudėtingi ir reikalauja daug įdirbio“, – apie dabartinę situaciją pasakoja prof. E. Kazanavičius
Anot jo, daug vilčių dabar dedama į informacinių ir komunikacijos technologijų kompetencijų centrą „InnoITeam“, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui. Per artimiausius penkerius metus ten ketinama sukurti tokią infrastruktūrą, kuri inovacijas paverstų produktais ir leistų kur kas greičiau jas pristatyti rinkai.
Daiktų interneto (angl. k. Internet of Things, IoT) naujovės, kuomet įvairios išmaniosios sistemos, įrenginiai sujungiami ir valdomi internetu, vis labiau veržiasi ir Į Lietuvą. Išmanių namų sprendimai – tai vienas iš puikių pavyzdžių.
„Įvairias išmaniųjų namų sistemas jau ne vienerius metus kuria Lietuvos verslas, pasitelkdamas mokslo žinias ir šalies mokslininkus. Tad rinkai siūloma nemažai įvairių sprendimų: nuo išmaniųjų šaldytuvų iki įvairių nuotolinio stebėjimo įrenginių ar šildymo/elektros kontroliavimo įrenginių“, – teigia Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.
Daiktų internetas sukėlė technologijų revoliuciją ir kasmet pasaulyje sukuriama vis daugiau prie interneto prijungiamų įrenginių.
Daiktų internetas sukėlė technologijų revoliuciją ir kasmet pasaulyje sukuriama vis daugiau prie interneto prijungiamų įrenginių, kurie vartotojams sukelia ir vis daugiau patogumo, nes galima kontroliuoti procesus realiu laiku. Manoma, kad ateityje kiekvienas būstas ar namas turės išmaniąją sistemą, kuomet vieno mygtuko paspaudimu galima bus valdyti įvairius namuose esančius įrenginius.
„Lietuvoje jau atsiranda ir startuolių, kurie kuria paslaugas ir produktus, pagrįstus naujausiomis daiktų interneto tendencijomis. Pavyzdžiui, startuolis „Sems Technologies“ kuria išmaniąsias žmonių srautų skaičiavimo sistemas, kurios suteikia daug naudingos informacijos prekybos centrams bei kitiems šių sistemų vartotojams apie klientų elgesį ar vartojimo įpročius“, – pasakoja MITA direktorius.
Tačiau daiktų interneto sprendimai sukelia ir daug pavojų. Anot K. Šetkaus, būtina tinkamai pasirūpinti išmaniųjų sistemų apsauga, nes sparčiai plinta specialios programos, galinčios įsibrauti į išmaniąsias sistemas, pasisavinti privačius duomenis ir sukelti daug žalos tiek verslui, tiek individualiems asmenims.
