Kosmose gyvenantys ir dirbantys žmonės nuolat rizikuoja savo sveikata ir turi nuolatos ją rūpintis. Dėl menkos gravitacijos galintys susilpnėti kaulai ar radioaktyvios kosminės spinduliuotės keliama rizika susirgti vėžiu – tai tik keletas kosmonautams kylančių grėsmių. Tam, kad neutralizuotų jas, Tarptautinėje kosmoso stotyje dirbantys astronautai vartoja specialius maisto papildus, pavyzdžiui, vitaminą D, užtikrinantį kaulų tvirtumą.
Tačiau buvimas pastovia orbita aplink Žemę skriejančioje kosminėje stotyje yra viena, o ilga kosminė kelionė, pavyzdžiui, Marso link ar į nutolusį, mūsų planetai pavojų keliantį asteroidą, – visai kas kita. Tokiu atveju astronautai susidurtų su kur kas didesniais radiacijos kiekiais, kurie pranoktų bet kokias, normaliam gyvybės funkcionavimui nekenkiančias, ribas ir padidintų riziką susirgti genetinėmis ligomis.
Tam, kad būtų sumažinta kiekvieno konkretaus individo rizika, biotechnologijų bendrovės „MetaboLogics“ įkūrėjas Michaelis Schmidtas ir NASA Johnsono kosmoso centro mokslininkas Thomas Goodwinas siūlo tirti kiekvieno į tokią kelionę besileidžiančio žmogaus genomą ir sukurti tik jam tinkančių sveikatos palaikymo priemonių kompleksą.
Pavyzdžiui, yra žinoma, kad tam tikrų genų mutacijos sumažina DNR stabilumą, o taip nutinka dėl to, kad kai kurių žmonių organizmuose trūksta folio rūgšties. Tokį organizmą turintis asmuo, patyręs genų mutaciją, galėtų vartoti šios rūgšties suteikiančius papildus tam, kad apsisaugotų nuo padidėjusios radiacijos.
M.Schmidtas ir T.Goodwinas mano, kad net paprastas astronautų kraujo nuleidimas, atliktas prieš skrydį, atsižvelgus į genetinės analizės rezultatus, galėtų būti naudingas jų sveikatai. Ši, iš pirmo žvilgsnio atgyvenusi, gydymo technika gali praversti žmonėms, kurie dėl tam tikrų genetinių bruožų savo kraujyje turi daugiau geležies, nei įprasta, o dėl to jiems kyla didesnė rizika patirtį žalingą radiacijos poveikį. Kraujo nuleidimas ir į geležies mažinimą orientuota mityba galėtų būti veiksmingomis priemonėmis tokios rizikos sumažinimui.
Pasak Grahamo Scotto, kito mokslininko iš Beiloro medicinos koledžo (JAV), genetiniai astronautų profiliai taip pat galėtų pasitarnauti suteikiant informacijos apie tai, kokius vaistus jie turėtų vartoti kosminių kelionių metu. Šiuo metu G.Scottas yra atsakingas už individualizuotos medicinos taikymą „Inspiration Mars“ misijoje – privačios, ne pelno siekiančios organizacijos kuruojamame projekte, kuriuo siekiama pirmuosius gyventojus į raudonąją planetą nusiųsti iki 2018 metų.
