„Pirmą kartą gavome duomenis, demonstruojančius daugialąsčių organizmų gebėjimą ilgą laiką išlikti gyviems Arkties amžinajame įšale“, – tyrimo išvadose tvirtino keturių Rusijos mokslo institucijų mokslininkai, bendradarbiavę su kolegomis iš Prinstono universiteto.
Tyrimus mokslininkai atliko su maždaug 300 priešistorinių kirminų, iš jų du buvo gyvi.
„Po atšildymo nematodai pradėjo rodyti gyvybės ženklus. Jie pradėjo maitintis ir judėti“, – sakė mokslininkai.
Vienas iš šių kirminų buvo rastas voverės oloje, Duvannyj Jar atodangos sienoje, esančioje Kolymos žemupyje, netoli Pleistoceno parko, kuriame siekiama atkurti išnykusių mamutų gyvenamąsias sąlygas, rašoma moksliniame straipsnyje, kurį publikavo „Doklady Biological Sciences“.
Šis kirminas buvo įšalęs lede 32 000 metų. Kitas kirminas, 2015 m. surastas amžinajame įšale ties Alazejos upe, buvo apie 41 700 metų senumo. Tad oficialiai šie du kirminai tapo pačiais seniausiais gyvais organizmais Žemėje. Manoma, kad abu kirminai yra patelės.
Kirminus atgaivinti sugebėjo Maskvos srityje esančio Fizikocheminių ir biologinių dirvos tyrimų instituto mokslininkai.
Šios įstaigos specialistai sakė: „Mūsų duomenus pademonstravo daugialąsčių organizmų gebėjimą ilgą laiką (dešimtis tūkstančių metų) išgyventi natūralios kriobiozės sąlygomis. Akivaizdu, kad toks gebėjimas rodo, jog Pleistoceno periodo nematodai pasižymėjo kažkokiais adaptaciniais mechanizmais, kurie gali teikti praktinės svarbos susijusioms mokslo sritims – kriomedicinai, kriobiologijai, astrobiologijai“.
