Į integruotame mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara“ įsikūrusį mokslinį-gamybinį centrą iš viso investuota 56 mln. Lt, iš jų apie 38 mln. Lt – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras kartu su gamybine baze pastatyti ir įrengti vos per 14 mėnesių. Planuojama, kad investicijos atsipirks per 6 metus.
Valstybės parama – ES lėšos
„Bendrovė „Biotechpharma“ idealiai atitinka Vyriausybės strategiją Lietuvoje vystyti žinių ekonomiką. Ne kartą deklaravome, kad Lietuva turi potencialo tapti Šiaurės ir Baltijos regionų aukštųjų technologijų centru. Ypač sėkminga šios bendrovės veikla yra dar vienas tvirtas žingsnis šio tikslo link“, – pažymėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro atidaryme.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Centro atidarymas |
A.Kubiliaus teigimu, valstybė prisidėjo prie šio projekto ES lėšomis. „Norėčiau priminti, kad per pastaruosius ketverius metus iš ES lėšų daugiau nei milijardas litų yra skirta mokslinių tyrimų infrastruktūros ir moderniausios aparatūros įsigijimui. Mūsų pastangos Lietuvoje plėtoti aukštų technologijų pramonę – tiek investuojant į jos projektus ES lėšas, tiek pritraukiant stambiausias pasaulio kompanijas, kaip „Barclays“, „Western Union“ ar kompanijas, dirbančias biotechnologijų srityje, duoda savo rezultatus“, – teigė premjeras.
Planuojama, kad centrui pradėjus veikti visu pajėgumu ženkliai išaugs bendrovės „Biotechpharma“ apyvarta, gerokai padidės ir eksporto apimtys, kadangi didžioji dalis užsakymų yra iš užsienio. Pagrindiniai šio centro paslaugų užsakovai – įvairaus dydžio tarptautinės biotechnologinės bei farmacijos bendrovės, universitetai ir kitos mokslo įstaigos.
Siūlys darbą jauniems žmonėms
Per metus centre iš viso galima pagaminti iki 42 tiriamųjų vaistinių preparatų serijų
„Naujasis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras suteiks neabejotinų pranašumų tiek mūsų bendrovei, tiek ir Lietuvai konkuruojant biotechnologijų ir biofarmacijos srityse. Ne visos Vakarų Europos šalys gali pasigirti teikiančios kompleksines biofarmacijos paslaugas, todėl Lietuvos vardas, jau dabar siejamas su didele kompetencija ir patirtimi, bus dar garsiau girdimas tarptautinėje arenoje“, – centro atidarymo renginyje kalbėjo „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis.
Paklaustas apie šio projekto reikšmę šalies mokslui, V.A.Bumelis tvirtino – reikšmė didžiulė. Ir visų pirma dėl to, kad čia galės dirbti jauni žmonės, kurie baigs universitetus, jiems nereikės krautis lagaminų ir važiuoti ieškoti darbo užjūryje.
„Darbo sąlygos yra puikios, įranga šiuolaikinė ir nė kiek nenusileidžia tiek Oksfordo, tiek Stanfordo universitetams, todėl galima puikiai vystyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Antra šito centro ypatybė yra ta, kad turime ne vien tik mokslo, bet ir gamybos centrą. Tie du centrai integruoti ir atliekami moksliniai tyrimai iš karto realizuojami gamybiniame centre, kur darome klinikinius tyrimus, klinikinius bandymus, kuriais naudodamiesi toliau mokslininkai, gydytojai gali tirti vaistus. Jeigu gydymo efektas sėkmingas, tada turime galimybę tuos vaistus gaminti ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui“, – sakė „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.
Neabejoja biotechnologijų plėtra
Verslui šis centras taip pat svarbus, kadangi biotechnologijos darosi labai svarbi sritis Lietuvoje, įsitikinęs profesorius. „Kažkada juokaudavome, kad Lietuvoje turime dvi su puse įmonės, tai dabar galiu pasakyti, jog tokių įmonių turime tris su puse. Ir tai jau gerai. Manyčiau, kad tas skaičius gerės, o po kurio laiko, net neabejoju, Lietuva turės savo bioekonomiką. Ir ta bioekonomika kažkada, gal po 20 metų, pradės generuoti daugiau nei vieną procentą bendro vidaus produkto“, – teigė V.A.Bumelis.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šio įrengimo kaina siekia kelis milijonus litų |
Profesorius įsitikinęs, kad šia kryptimi turime judėti ir išnaudoti žmonių potencialą, kuris yra sukauptas universitetuose, nes žmonės įgiję puikų išsilavinimą. „Tai puikios galimybės judėti į priekį ir būti šalimi, kur ne vien lietūs lyja, bet ir vystomos aukštosios technologijos“, – šmaikštavo V.A.Bumelis.
Pradedant centro statybas čia dirbo apie 10 žmonių, dabar jų skaičius išaugo iki 50, o dar per pusmetį tikimasi šį skaičių padidinti iki 70 ar net 100.
Pasak V.A.Bumelio, vienu metu centre galima vykdyti 3–4 tiriamųjų vaistinių preparatų mokslinius tyrimus, produkcijos procesų kūrimą, optimizavimą bei vystymą. Per metus iš viso galima pagaminti iki 42 tiriamųjų vaistinių preparatų serijų. „Įmonė dar tik pradeda energingą veiklą, mes turime pasirašę daugeliui metų į priekį ketinimų protokolus su įvairiomis kompanijomis, jų apimtys yra daugiau nei 11 mln. eurų (apie 36 mln. Lt). Tad jei pažiūrėsime į tas investicijas, kurios jau įdėtos, šis centras pakankamai greitai atsipirks“, – įsitikinęs V.A.Bumelis.
Iki 42 tiriamųjų vaistinių preparatų serijų
Tai puikios galimybės judėti į priekį ir būti šalimi, kur ne vien lietūs lyja, bet ir vystomos aukštosios technologijos, – šmaikštavo V.A.Bumelis.
Bendrovė „Biotechpharma“, įkurta 2004 m., priklauso „Northway“ įmonių grupei.
Integruoto mokslinių tyrimų ir biofarmacinių produktų kūrimo centro užimamas plotas – 3460 kv.metrų. Iš jų tiriamųjų vaistinių preparatų produkcijai skirtas plotas – 2000 kv.m., mokslinių tyrimų ir vystymo laboratorijoms ir kitoms erdvėms – 1460 kv. metrų.
Vienu metu komplekse galima vykdyti 3–4 tiriamųjų vaistinių preparatų mokslinius tyrimus, produkcijos procesų kūrimą, optimizavimą bei vystymą. Per metus centre galima pagaminti iki 42 tiriamųjų vaistinių preparatų serijų. Vaistiniai preparatai gali būti supilstomi į buteliukus ir švirkštus arba išdžiovinti steriliuose buteliukuose. Vaistinius preparatus galima gaminti naudojant bakterijas, mieles (300L) arba žinduolinių ląstelių kultūras (200L).
