Anot Rafaelio Luque iš Kanarų salose įsikūrusio Astrofizikos instituto, mokslininkai nustatė, kad apie apie raudonąją nykštukę (mažą gęstančią žvaigždę) GJ 357, esančią 31 šviesmečio atstumu nuo Žemės – palyginti arti atsižvelgiant į kosmoso mastą – skrieja trys planetos.
Apie tokį atradimą taip pat pranešė NASA, kurios egzoplanetų ieškantis palydovas TESS leido astronomams atlikti šį tyrimą.
Labiausiai nuo žvaigždės nutolusi planeta GJ 257d yra itin intriguojanti, nes, tyrėjų vertinimais, ji gali būti tinkama gyventi. Manoma, kad likę du dangaus kūnai tam yra pernelyg karšti.
Tarp požymių, liudijančių apie kurios nors planetos tinkamumą gyvybei yra uolėtas paviršius, į Žemę panašus dydis ir skriejimas gyvybei palankioje vadinamojoje Auksaplaukės juostoje (angl. Goldilocks zone) – nei per arti, nei per toli nuo žvaigždės: tai leidžia formuotis skystam vandeniui, itin svarbiam gyviems organizmams.
Atsižvelgę į GJ 257d atstumą nuo žvaigždės, panašų į tą, kuriuo Marsas nutolęs nuo Saulės, tyrėjai įvertino, kad planetoje temperatūra yra minus 53 laipsniai pagal Celsijų, naujienų agentūrai AFP pranešė R.Luque.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai yra truputį per šalta“, – sakė jis.
Tačiau „jei ši planeta turi atmosferą (skirtingai nuo Marso), ji galėtų išlaikyti iš žvaigždės gaunamą šilumą, tad vanduo galėtų būti skysto pavidalo“, pridūrė astrofizikas.
Pasak tyrėjų, GJ 257d gali būti maždaug tokio pat dydžio kaip ir Žemė, arba ne daugiau kaip dvigubai didesnė.
Tai nėra pirmoji potencialiai tinkama gyvybei planeta, aptikta netoli Saulės.
2016 metais didelį entuziazmą sukėlė planetos Kentauro Proksimos b, esančios vos už keturių šviesmečių nuo mūsiškės žvaigždės, atradimas.
Vis tik yra vienas niuansas: tiek Kentauro Kentauro Proksima b, tiek GJ 257d buvo aptiktos matuojant žvaigždžių radialinį greitį, tai yra nustatant svyravimus jų orbitose, sukeliamus aplinkui skriejančių planetų gravitacijos.
Tačiau R.Luque perspėjo, kad toks metodas nėra pakankamai tikslus norint nustatyti, ar planeta yra tinkama gyvybei.
Pasak mokslininko, norint išmatuoti jos dydį, tankį ir sudėtį būtina pasitelkti vadinamąjį „perėjimo“ metodą – sulaukti akimirkos, kai planeta praskrieja tiesiogiai tarp savo žvaigždės ir stebėtojo.
R.Luque pridūrė, kad to neįmanoma padaryti Proksimos b ir kitų artimesnių potencialiai tinkamų gyventi planetų atvejais.
Ateinančiais mėnesiais R.Luque ir jo komanda mėgins pagauti GJ 257d perėjimo priešais žvaigždę metu – tai leistų patvirtinti, kad planeta yra tinkama gyventi.
„Tikimybė, kad planeta praskries priešais mūsų regos liniją Žemėje, yra gana maža“, – pridūrė astrofizikas.
