Praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė atradę antrąją užkrečiamo vėžio formą Tasmanijos velniuose. Atradimas, publikuotas „ Proceedings of the National Academy of Scienc“, kvestionuoja mūsų supratimą apie procesus, kurių metu vėžys tampa užkrečiamu, rašo phys.org.
„Iki šiol manyta, kad užkrečiamo vėžio atvejai gamtoje labai reti, tačiau naujieji atradimai priverčia iš naujo peržiūrėti įsitikinimus“, – sakė dr. Elizabeth Murchison
Tasmanijos velniai yra ikoniški sterbliniai mėsiaėdžiai, kurie randami tik laukinėje Australijos saloje Tasmanijoje. Gyvūnų dydis – kaip nedidelių šuniukų, jie dažnai apibūdinami kaip žiaurūs, nes kanda vienas kitą poravimosi ar maitinimo metu.
1996 m. mokslininkai pastebėjo, kad salos šiaurės rytuose esantys Tasmanijos velniai turi burnos ir veido auglius. Netrukus nustatyta, kad šie augliai buvo užkrečiami tarp gyvūnų ir plinta įkandimų metu.
Vėžys greitai plinta ir dažniausiai užkrėsti gyvūnai miršta praėjus keletui mėnesių nuo pirmųjų simptomų pasirodymo. Vėžys per daugiau nei dešimtmetį paplito didelėje Tasmanijos dalyje ir sumažino gyvūnų populiaciją. Tasmanijos velnius Gamtos išsaugojimo sąjunga 2008 m. priskyrė nykstančioms gyvūnų rūšims.
Iki šiol gamtoje be Tasmanijos velnių atrastos tik dvi užkrečiamo vėžio formos – šunyse ir minkštakiaučiuose moliuskuose (soft-shell clams ). Paprastai vėžys išsivysto, kai kūno ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis. Dažniausiai į kitą kūną patekusios vėžio ląstelės neišgyvena, tačiau užkrečiamo vėžio formos plinta ir už šeimininko kūno ribų.
Dabar mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Tasmanijos universiteto Australijoje ir Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje identifikavo antrą užkrečiamo vėžio atvejį Tasmanijos velniuose Pietryčių Tasmanijoje.
„Iki šiol manyta, kad užkrečiamo vėžio atvejai gamtoje labai reti, tačiau naujieji atradimai priverčia iš naujo peržiūrėti įsitikinimus“, – sakė dr. Elizabeth Murchison iš Kembridžo universiteto Veterinarinės medicinos departamento.
Antrą užkrečiamą vėžio atvejį mokslininkai pirmą kartą aptiko 2014 metais. Nors gyvūno augliai išoriškai buvo labai panašūs į pirmuosius, mokslininkai nustatė, kad šįkart skyrėsi chromosomų išsidėstymas ir nauja forma genetiškai skyrėsi nuo pirmosios.
