Naujas mokslininkų komandos eksperimentas atskleidė, kad gyvybės atsiradimui ypač svarbios medžiagos galėjo susiformuoti kometose ar asteroiduose, o kosmose klajojusiems kūnams nukritus į Žemę buvo suteikta paspirtis atsirasti gyvybei, skelbia Phys.org.
Kalifornijos universiteto ir Havajų universiteto chemikai pademonstravo, kad sąlygos kosmose yra tinkamos susidaryti sudėtingiems dipeptidams – amino rūgščių polimerams, sujungtiems peptidinėmis jungtimis. Šios medžiagos yra esminiai junginiai, randami visuose gyvuose organizmuose.
Šis atradimas leidžia manyti, kad tokios molekulės galėjo atkeliauti į Žemę nukritus kometoms ar meteoritams, pagreitindamos proteinų (polipeptidų), fermentų ir dar sudėtingesnių molekulių susiformavimą.
„Patys pagrindiniai biocheminiai junginiai, lėmę gyvybės Žemėje atsiradimą, gali būti nežemiškos kilmės“, – teigė Kalifornijos universiteto chemikas Richardas Mathiesas.
Anksčiau mokslininkai jau buvo atradę elementarių organinių molekulių, tokių kaip amino rūgštys, daugybėje į Žemę nukritusių meteoritų. Tačiau nepavyko nustatyti sudėtingesnių molekulinių struktūrų, kurios yra būtinos mūsų planetos biologijai. Todėl mokslininkai visuomet laikėsi prielaidos, kad sudėtingi cheminiai procesai, lėmę gyvybės išsivystymą, vyko Žemės vandenynuose.
Dabar eksperimentu pavyko įrodyti, jog sudėtingi junginiai gali susidaryti ir kosmose klajojančiuose kūnuose – kometose ar asteroiduose.
Havajų universiteto chemikai Seolas Kimas ir Ralfas Kaiseris nusprendė modeliuoti sąlygas kosmose. Vakuumo kameroje, atšaldytoje iki 10 laipsnių virš absoliutaus nulio (10 Kelvinų), jie patalpino kometos imitaciją – ledo luitą su anglies dioksido, amoniako ir įvairių angliavandenilių (metano, etano, propano) priemaišomis. Į objektą paleidus aukštos energijos elektronų srautą (jis atstoja kosminę radiaciją), chemikalai pradėjo formuoti sudėtingus organinius junginius, tiksliau – dipeptidus, kurie yra būtini gyvybei.
Tuomet Kalifornijos universiteto mokslininkai R. Mathiesas ir Amanda Stockton išanalizavo organines nuosėdas ir nustatė, jog jose yra sudėtingų molekulinių junginių – devynios skirtingų rūšių amino rūgštys ir mažiausiai du dipeptidai.
