Žaluma ir natūralios erdvės gali pagerinti sveikatą įvairiais būdais: jos gali sumažinti stresą, suteikti žmonėms vietą sportuoti ir pagerinti psichinę sveikatą. Atrodo, kad tai taip pat turi tam tikrą poveikį smegenų kraujotakos sutrikimų tikimybei.
Atliekant tyrimą netoliese esančiomis žaliosiomis erdvėmis buvo laikomos tos, kurios yra per 300 metrų atstumu nuo namų. Duomenys, paimti iš viešosios sveikatos priežiūros sistemos, apimančios daugiau kaip 3,5 mln. suaugusiųjų Ispanijos Katalonijos regione, buvo renkami 2016 ir 2017 m.
Nors duomenys neįrodo, kad žaliosios erdvės yra tiesioginė insulto rizikos sumažėjimo priežastis, mokslininkai pažymi, kad ryšys yra pakankamai stiprus, kad būtų galima jį toliau tirti – ir pagrįsti mintį, kad daugiau gamtos aplink mus yra naudinga mūsų sveikatai, rašo „Science Alert“.
„Tyrimas rodo aplinkos veiksnių svarbą insulto rizikai, – sakė neurologė Carla Avellaneda. – Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojama, jog artimiausiais metais sergamumas, mirtingumas ir neįgalumas dėl insulto didės, svarbu suprasti visus su juo susijusius rizikos veiksnius.“
Žinoma, reikia atsižvelgti į daug daugiau veiksnių nei tik šalia esantys augmenijos plotai. Tame pačiame tyrime komanda taip pat nagrinėjo tris atmosferos teršalus: azoto dioksidą (NO2), kietąsias daleles, mažesnes nei 2,5 mikrono (PM2,5), ir suodžių daleles.
Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose, didesnis šių teršalų poveikis buvo susijęs su didesne insulto rizika. Šioje naujausioje analizėje nustatyta, kad kaskart padidėjus 10 mikrogramų NO2 kubiniame metre, rizika patirti insultą padidėja 4 procentais.
„Reikėtų nepamiršti, kad, skirtingai nei kiti oro teršalai, kurių šaltiniai yra įvairūs, NO2 daugiausia sukelia eismas keliuose“, – sakė autoriai.
Todėl, jei tikrai norime sumažinti daugialypę riziką, kurią šis teršalas kelia žmonių sveikatai, turime imtis ryžtingų priemonių, kad sumažintume automobilių naudojimą.
Insulto rizikos, žaliųjų plotų ir teršalų sąsajos išliko net ir kontroliuojant socialinius ir ekonominius veiksnius, amžių ir rūkymo įpročius – tai rodo, kad pasirinkdami gyventi miestuose mokame savo sveikatos kainą.
„Turime siekti tvaresnių miestų, kuriuose gyventi nereiškia didesnės ligų rizikos“, – „Science Alert“ sakė neurologas Jaume Roqueris.
