NASA praneša, kad daugiau nei pusė į Tarptautinę Kosminę Stotį dirbti keliaujančių astronautų susiduria su regos problemomis. Puikus regėjimas yra vienas iš medicininių reikalavimų, keliamų astronautams. Tačiau po kelių mėnesių grįžę į Žemę astronautai dažnai mato prasčiau.
Miegant žmogaus galvoje kaupiasi skysčiai. Mums tai nėra didelė problema, nes vaikštant gravitacija pasirūpina, kad tie skysčiai pasišalintų. Tačiau mikrogravitacijoje skysčių apykaita neišvengiamai sutrinka, o tai galiausiai atsiliepia ir prastėjančiu astronautų regėjimu. Keista, bet tas skysčių kaupimasis netgi pakeičia akių obuolių formą.
TKS darbas yra viena problema, kelionės į Marsą – visai kitas reikalas. Kaip tai padarysime, kad į Raudonąją planetą nuvykę astronautai nebūtų akli? Teksaso Universiteto Medicinos centro mokslininkai nusprendė bendradarbiauti su aktyvaus laisvalaikio įrangos gamintoju REI, kad sukurtų specialų miegmaišį astronautams.
Šis juokingai didelis miegmaišis sukuria neigiamą slėgį – jis tarsi prisisiurbia prie kūno ir taip paskatina skysčių pasišalinimą iš viršutinės kūno dalies. Pirmieji bandymai buvo sėkmingi. Tiesa, jie vyko ant Žemės ir mokslininkai tiesiog matavo medžiagų apykaitos pokyčius. Dabar svarstoma, kaip didelius miegmaišius nugabenti į TKS tolesniems bandymams. Turint omenyje, kad erdvėlaiviuose ir kosminėse stotyse kiekvienas gramas yra svarbus, o ir taisyti įrangą astronautams tenka patiems, miegmaišio konstrukciją dar teks tobulinti. Tačiau galiausiai astronautai galės sveikomis akimis žvalgytis po Marso kanjonus.
