Atsakymai į svarbiausius klausimus, kylančius renkantis naują televizorių

Koks vaizdas prieš jūsų akis atsiveria atėjus į buities technikos ir elektronikos prekybos tinklą ar atsivertus spalvotą ir vaizdingą elektroninės parduotuvės pirmąjį puslapį? Daugelis veikiausiai atsakytų, kad juos nustebina prekių pasiūla ir būna sunku išsirinkti geriausiai sau tinkantį modelį.
Televizija
Televizija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 2 TV Televizorius

Net ir suaugęs žmogus pasijungta lyg mažas vaikas, pasiklydęs didelėje erdvėje, kur niekas neateina ir nepaima jo už rankos.

Spalio pabaigoje net ir iki šiol apie skaitmeninę televiziją negalvoję žmonės pasijuto įvaryti į kampą – seni televizoriai be priedėlio ar mokamos TV paslaugos neberodo, tad nemaža dalis piliečių nusprendė įsigyti modernų televizorių.

Prekybos tinklo „Technorama“ elektroninės parduotuvės vadovas Algirdas Daniela atsako į septynis svarbiausius klausimus, kuriuos sau (o vėliau – ir pardavėjui) turėtų užduoti kiekvienas, nusprendęs pirkti naują televizorių.

1. Kokio dydžio vaizdą norite matyti?

Įprastai mažesni nei 32 colių (81 cm) įstrižainės televizoriai yra skirti miegamiesiems ar virtuvėms. Svetainei ar kambariui, kuriame nuolat būnate, praleidžiate vakarus atsipalaiduodami, specialistai pataria rinktis didesnės įstrižainės televizorius. Atkreipkite dėmesį, kad senieji kineskopinių televizorių ekranai buvo 4:3 formato, o naujųjų LCD, LED, ar plazminių televizorių kraštinių santykis yra 16:9. Tai reiškia, kad anksčiau matėte labiau kvadratinį, dabar – labiau stačiakampį vaizdą.

Dėl šios priežasties kineskopinis 61 cm įstrižainės televizorius turėjo aukštesnį ekraną, lyginant su dabartiniu, 82 cm įstrižainės televizoriumi. Todėl negalima lyginti senųjų ir naujųjų televizorių įstrižainių, o reikia lyginti rodomo vaizdo dydį.

Itin svarbu nepamiršti norimo televizoriaus įstrižainės ir žiūrėjimo atstumo (nuo sofos, lovos ir pan.) taisyklės, taip pat televizoriaus aukščio nuo grindų ir jo pasvirimo kampo. Žiūrėjimo atstumas turi įtakos vaizdo kokybei ir žiūrėjimo pojūčiams. Sunku surasti žmogų, kuris norėtų sėdėti prie pat televizoriaus ar būti nutolęs nuo ekrano tiek, kad prireiktų žiūronų vaizdui įžiūrėti. Kiekvienam svarbu žinoti, kokis atstumas iki televizoriaus jam yra priimtiniausias.

Kuo raiškesnis televizorius ir kuo geresnis TV signalas, tuo iš arčiau jį galima žiūrėti. Remiantis specialistų tyrimais, optimalus atstumas iki televizoriaus sudaro apie 3–4 įstrižainių ilgius.  Pavyzdžiui, jei televizoriaus įstrižainė 102 cm ir raiškiosios (HD) televizijos signalas gaunamas iš palydovinio imtuvo, tai minimalus atstumas, iš kurio galima žiūrėti kokybišką vaizdą, kad nevargtų akys, būtų 3 metrai. Jei žiūrima skaitmeninė antžeminė televizija, atstumas turėtų būti 4 metrai.

Televizoriaus aukštis nuo grindų svetainėje turėtų būti toks, kad atsisėdus priešais, akių aukštis sutaptų su televizoriaus ekrano centru. Jei televizorių norite įrengti miegamajame, jo centras turėtų būti ne žemiau kaip 170 cm nuo grindų (arba dar aukščiau). Taip pat svarbu, kad televizorius būtų pasviręs žemyn. Taip sumontuotą televizorių žiūrėsite patogiai atsigulę, matysite ryškų vaizdą, be atspindžių.

2. Kur kabinsite naująjį televizorių?

Beveik visi perkantieji didesnius televizorius ir mėgstantys mėgautis kokybišku sporto rungtynių ar įtraukiančių filmų vaizdu renkasi ir namų kino sistemą. Prieš įsigyjant visą TV sistemą svarbu žinoti, kur bus sumontuota įranga: ant stalelio, spintelėje ar ant sienos.

Jei televizorius bus kabinamas ant sienos, būtina palikti bent centimetrą televizoriaus ventiliacijai. Paprastai tokios problemos išvengia perkantieji specialiuosius televizoriaus stalelius, kuriuose sukomplektuotos vietos įvairiems priedams: vaizdo ir garso grotuvams, „Blue-ray“ leistuvams, namų kino sistemoms, palydoviniams imtuvams ir laidams, jungčių blokams.

Kabinantiems ant sienos reikia atkreipti dėmesį į laidų prijungimo padėtį: iš galo, iš apačios ar iš šono. Jei laidai jungiami iš šono ar iš apačios, galima televizorių pritvirtinti labai arti sienos. Jei jungtys yra gale, reikia palikti laisvos erdvės laidų kištukams, arba atskirai įsigyti laidus su perlenktais 90 laipsnių kampu kištukais.

Keičiantys senąjį ir atitarnavusį kineskopinį televizorių neretai užduoda klausimą, ar dabartinių televizorių dydžio jiems nebus per daug, bet greitai įsitikina ir tvirtina pajutę, jog kokybiškas vaizdas ir didelis HD ekranas yra nuostabus dalykas.

3. Kokio ryškumo vaizdą norėsite matyti?

Sunku būtų surasti žmogų, net ir gyvenantį atokiausiame Lietuvos kampelyje, kuris nenorėtų turėti plokščio ekrano televizoriaus. Toks televizorius ne tik visada atrodys gerai, bet ir turės keletą pranašumų prieš kineskopinius televizorius: geresnė vaizdo geometrija (plokščias vaizdas yra labiau tinkamas žmogaus akiai); plokščias paviršius taip pat mažiau atspindi šviesą nuo kitų šviesos šaltinių (pvz., lempos ar lango), o jei ekranas matinis – atspindžių visai nebus, taip pat plokščiaekranio televizoriaus didesnis žiūrėjimo kampas.

Iš esmės visi pirkėjai gali rinktis iš trijų televizorių tipų: LCD, LED ir plazminių.

  • LCD (angl. Liquid Crystal Display) televizoriaus veikimo principas remiasi į tarp dviejų plokščių suspaustus kristalus, kurie iš galo yra apšviečiami CCFL (angl. cold cathode fluorescent) lempomis. Dėl apšvietimo ir kristalus veikiamo elektros impulso susidaro vaizdas. Šie televizoriai puikiai atkuria tiek judančius vaizdus, tiek statiškus. LCD yra storesni už LED ir plazminius televizorius.
  • LED (angl. Light Emiting Diods) televizoriai nuo LCD skiriasi tik galiniu apšvietimu. Vietoje LCD naudojamų CCFL lempų, jie yra su LED lemputėmis. Šios lemputės mažesnės, taupesnės ir ryškiau šviečia, dėl to pagrindiniai LED televizorių privalumai – plonumas, mažas elektros energijos sunaudojimas ir ryškus vaizdas.
    LED televizoriai yra dviejų rūšių: su pilnu galiniu apšvietimu („Full LED“) ir su daliniu („Edge LED“). Pilnas apšvietimas reiškia, kad LED lemputės yra išdėstytos per visą plotą, o dalinis – kad tik korpuso kraštuose. Pilno apšvietimo atveju matomas aiškesnis ir detalesnis vaizdas nei LCD ekrane. Dalinis apšvietimas leidžia pagaminti plonesnį korpusą ir užtikrina geresnį kontrastą lyginant su LCD.
  • PDP (angl. Plasma Dispaly Panel) arba plazminiai televizoriai yra kitokios konstrukcijos nei LCD ir LED. Už stiklinio ekrano slepiasi matrica su milijonais mažų celių, pripildytų inertinių dujų mišinio. Elektros energija suaktyvina šias dujas ir jos šviečia įvairiomis spalvomis.
    Pagrindiniai plazminių televizorių privalumai: geresnis kontrastas, sodresnės spalvos, trumpesnis vaizdo perdavimo reakcijos laikas, galimybė žiūrėti iš įvairių kampų. Didžiausi trūkumai – „išdegančios“ dėmės, kai ilgai rodomas statiškas vaizdas (logotipai ir pan.), didesnis elektros energijos suvartojimas bei ant stiklinio ekrano matomi atspindžiai.

4. Ar svarbus televizoriaus išvaizda: dizainas, formos ir spalvos?

Namų jaukumą vertinantiems itin svarbus ir televizoriaus korpuso dizainas. Kiekvienas supranta, kad šiandien televizorius – dar ir interjero dalis, todėl privalo gerai derėti su kitais baldais ar patalpų stiliumi. Kad ir koks bus televizoriaus dizainas – klasikinis, elegantiškas, šiuolaikinis, ekstravagantiškas ar išskirtinis – ne visi modeliai gali tikti prie aplinkos. Kita vertus, neretai minimalistinio stiliaus gerbėjai kambarį papuošia būtent įdomiai atrodančiu  televizoriumi.

Užsukę į parduotuvę galite pamatyti ir akį stebinančius modelius su plačiais rėmais, atitinkančiais kabinamų paveikslų proporcijas bei itin stilingus balto korpuso „Samsung“ plokščiaekranius televizorius.

5. Ar dažnai televizorius bus reikalingas ne tik TV programų transliavimui?

Šiuolaikiniai televizoriai jau nebėra skirti tik serialų ar krepšinio varžybų transliacijoms žiūrėti. Juos galite naudoti muzikos įrašų klausymui, nuotraukų ar vaizdo įrašų peržiūrai, naudoti kaip kompiuterio ekraną ir kt. Prieš perkant televizorių vertėtų gerai apsvarstyti ar pasitarti su išmanančiu savo darbą konsultantu, kokio tipo jungčių gali prireikti:

  • HDMI jungtis, kad galėtum prijungti DVD ar „Blu-ray“ leistuvą, žaidimo konsolę ir pan.;
  • Suderinamumas su „Wi-Fi“, kad galėtum prisijungti prie belaidžio interneto tinklo;
  • PC jungtis, skirta prijungti kompiuterį;
  • USB jungtis, kad galėtum prijungti išorinę laikmeną nuotraukų, vaizdo įrašų peržiūrai ar muzikos klausymuisi;
  • SD ir kitų kotelių skaitytuvas, kad galėtum peržiūrėti nuotraukas tiesiai iš kortelės iškart po fotografavimo;
  • Senesnio tipo jungtys (SCART, „S-video“), jei prie TV norėsi jungti senesnio modelio CD ar DVD leistuvus bei kitą įrangą;
  • „All share“ jungtis, kad galėtum be laidų prijungti savo išmanųjį telefoną ar skaitmeninį fotoaparatą.
  • Galimybė prijungti specialiąją klaviatūrą, su kuria įmanoma televizoriumi naudotis kaip kompiuterio ekranu.

6. Ar dažnai pagalvojate apie nuosavą kino salę ar žaidimų saloną?

Renkantis naują televizorių „Technorama“ technikos žinovas A.Daniela pataria nepamiršti ir savo svajonių. Naujausios kartos „Samsung“ televizoriai, valdomi ne tik pulteliu, bet ir balsu ar net rankų judesiais, gali jus įtraukti į interaktyviųjų žaidimų pasaulį. Taip pat šie televizoriai puikiai suderinti su kitais išmaniaisiais prietaisais. Pvz., išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu galima valdyti televizoriaus meniu – persiųsti nuotraukas ar vaizdo failus.

Tokie televizoriai apsaugoti nuo senėjimo proceso, nes jau kitąmet bus galima įsigyti televizoriaus atnaujinimo blokelį „Evolution Kit“. Toks dalykas – pirmasis, sukėlęs kone revoliuciją televizorių gamybos rinkoje. Praėjus metams ar keliems nuo televizoriaus įsigijimo, už palyginti nedidelę kainą klientas pats namuose galės atnaujinti televizoriaus procesorių, vaizdo plokštę ar programinę įrangą, tiesiog įstatęs minėtą blokelį į tam skirtą lizdą.

Didžioji dalis naujausių televizorių suteikia jausmą, kad turi nuosavą kino salę, nes juose įdiegta galimybė matyti 3D vaizdą.  Prie šių televizorių pridedamas ir privalomas aksesuaras – 3D akiniai. Filmų 3D formatu nesunkiai rasite vaizdo nuomos punkte, juos rodo ir palydovinės televizijos transliuotojai. Šiuose televizoriuose integruota funkcija, kuri gali įprastinį vaizdą atkurti 3D formatu. Kuo raiškesnis signalas, tuo tikroviškiau jis paverčiamas trimačiu vaizdu.

7. Kiek TV kanalų jums reikia?

Nevalia užmiršti, kad įsigytas televizorius dar savaime negarantuoja gero vaizdo komforto pojūčio. Retas pirkėjas susimąsto apie tai, kokiais keliais televizijos signalas atkeliauja į jo namus, nors tai yra svarbi sąlyga kokybiškam televizoriaus žiūrėjimui.

Itin kokybiškai vaizdą perteikia palydovinė ir internetinė (IPTV) televizija, gerą vaizdą galėsite matyti įsirengę kabelinę skaitmeninę televiziją, kiek prasčiau vaizdą perteikia antžeminiai siųstuvai ar kabelinė analoginė televizija.

Nuo pasirinkto transliavimo būdo priklausys ir jūsų laisvalaikis ilgais žiemos vakarais ar vaikų nuotaika. Gal jums užteks standartinių, nemokamų TV kanalų, o galbūt jūs esate aistringas kelionių, kulinarijos, sporto, istorijos, gerų filmų mėgėjas ir pasirinksite draugystę su kokybę garantuojančiais skaitmeninės televizijos operatoriais. Nepamirškite, kad prijungus šiuolaikinį televizorių prie interneto, galėsite nemokamai mėgautis interneto paslaugomis.

Daugiau informacijos ir nemokamų konsultacijų dėl televizorių pasirinkimo bei jų įsidiegimo galite rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis