Tyrimų bendruomenės „InformNapalm“ paskelbtuose dokumentuose atskleidžiama didėjanti Rusijos priklausomybė nuo importuojamų žaliavų ir mažėjanti vietinių išteklių bazė. Nutekintuose duomenyse, kurie, kaip pranešama, buvo išgauti iš Dmitrijaus Medvedevo padėjėjų susirašinėjimo elektroniniu paštu kaip kibernetinės operacijos „MedvedevLeaks“ dalis, piešiamas niūrus šalies ilgalaikio išteklių saugumo vaizdas.
Dokumentuose nurodoma, kad Rusija stengiasi kompensuoti savo naudingųjų iškasenų išteklių išeikvojimą. Per pastaruosius 25 metus naujų telkinių atrandama dešimt kartų mažiau, o strateginių naudingųjų iškasenų gavyba pralenkė jų papildymą. Vien 2018–2019 m. kritinių naudingųjų iškasenų atsargos sumažėjo net 90 proc., o tai rodo didelį vartojimo ir žvalgybos disbalansą.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių atskleidimų – beveik visiška Rusijos priklausomybė nuo pagrindinių pramoninių metalų importo. Šalis neturi pakankamai mangano, chromo, ličio, kobalto ir vario atsargų – esminių šiuolaikinių technologijų, gynybos ir infrastruktūros komponentų. Praradus Ukrainos naudingųjų iškasenų telkinius, kai kurie iš jų, pavyzdžiui, litis, tapo dar labiau neprieinami. Rusijos aprūpinimas kobaltu, labai svarbiu karinei elektronikai, beveik visiškai priklauso nuo užsienio šaltinių, todėl yra pažeidžiamas ekonominių sankcijų ir geopolitinių sutrikimų.
Vyriausybės investicijos į geologinę žvalgybą taip pat buvo drastiškai sumažintos – finansavimas sumažintas 94 mlrd. rublių. Privataus sektoriaus investicijos nesugebėjo užpildyti susidariusios spragos, todėl dar labiau susilpnėjo pastangos užtikrinti naujus naudingųjų iškasenų telkinius. Todėl Rusija ir toliau iš esmės priklauso nuo neperdirbtų žaliavų eksporto. Nafta, dujos, anglis ir geležies rūda sudaro daugiau kaip pusę viso šalies eksporto, o tai rodo, kad šaliai nepavyksta diversifikuoti išteklių ekonomikos.
Nutekinta informacija taip pat atskleidžia intensyvesnes Rusijos pastangas apsirūpinti žaliavomis iš užsienio tiekėjų. Reaguodama į trūkumą, Maskva padidino svarbiausių mineralinių medžiagų importą iš Kinijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Mongolijos. Šis siekis įsigyti išorės išteklių yra ne tik ekonominė būtinybė, bet ir strateginis žingsnis siekiant išlaikyti pagrindines pramonės šakas, ypač gynybos sektorių, taikant sankcijas ir trukinėjant tiekimo grandinėms.
Nutekintuose strategijos dokumentuose pabrėžiamas Rusijos pažeidžiamumo pasaulinėje išteklių rinkoje mastas. Mažėjantis šalies savarankiškas apsirūpinimas svarbiausiomis naudingosiomis iškasenomis kelia grėsmę jos ekonominiam ir strateginiam stabilumui.
Mažėjant išteklių bazei ir didėjant priklausomybei nuo importo, Rusija gali susidurti su vis didesniais sunkumais siekdama išlaikyti savo pramoninius ir karinius pajėgumus be didelės priklausomybės nuo užsienio. Atskleisti faktai išryškina nemalonią Maskvos realybę – jei nebus imtasi skubių veiksmų, kyla pavojus jos gebėjimui kontroliuoti svarbiausias žaliavas, o tai kelia ilgalaikių iššūkių jos pasaulinei padėčiai ir saugumo interesams.
